Žymų Archyvai: europos sąjunga

Apie pasisakymus „Jau jau emigruoju“

Man yra esminis skirtumas. Vokietijoje galiu palikti vaiką žaidimų aikštelėje ir nebijoti, kad pagrobs ir paprašys išpirkos. Kazachstane to negalėčiau. O jums, europiečiams, skirtumas yra tik kiekybinis – truputį daugiau pinigų, truputį daugiau vakarėlių…

Išeivė iš Kazachstano, gyvenanti Vokietijoje pagal etninių vokiečių apsigyvenimo teisę

Lietuvoje pažįstu nemažai menininkių, kultūros veikėjų ir socialinių mokslų absolvenčių. Jei nesistengia įsiteigti daugumos skoniui ar galios sluoksniams, jų gyvenimas gana sunkus. Vieno dalyko dėstymas neturint daktaro laipsnio, pavyzdžiui, yra parsidavinėjimas už espreso per dieną (apie tai kada nors parašysiu atskirai). Tačiau ne tik finansiniai rūpesčiai kamuoja žmogas. Vargina ir protinis beigi emocinis darbas. Protinis todėl, kad net mėgstamas darbas apkarsta dėl didelio krūvio. Emocinis todėl, kad iš tokių žmogų laukiama, kad jos sugebės kažką pakeisti ar išjudinti, bet to nesiseka padaryti. Be to, daugybė veiksnių ir aplinkinių žmogų bando jas vis įtikinti, kad jos nepakankamai geros. Todėl būtent šioje aplinkoje dažnai girdžiu: „Viskas, emigruoju“. Skaitykite toliau

Diskusija apie feminizmą ir viešo kalbėjimo klausimai

Šią savaitę dalyvavau fondo „Frida“ renginyje – diskusijoje apie tai, ar feminizmas yra „elito“, ar „masių“ reikalas. Tai buvo Jungtinių Tautų 16 dienų prieš smurtą lyties pagrindu programos dalis. Be manęs diskutavo Rasa Navickaitė (CEU Lyčių studijų doktorantė), Daiva Baranauskė („Fridos“ vadovė) ir prof. Natalija Mažeikienė (VDU Plėtros prorektorė, Socialinio darbo katedros profesorė). Klausimo nebūčiau taip formulavusi, bet mielai sutikau pateikti savo požiūrį. Tiesą sakant, apie elitą nediskutavome, ir turbūt aš vienintelė pavartojau tą žodį ir pateikiau darbinį elito apibrėžimą: tai tokios žmogos, kurios turimas privilegijas (šiek tiek mano pamąstymų apie privilegiją čia) ir gėrybes (įskaitant socialinį ir finansinį kapitalą) priima kaip savaime suprantamas ir joms priklausančias, kurių nebūtina išprašyti, užsidirbti ar nusipelnyti. Dažnai kalbama, kad TV, „Žmonėse“ ar „Delfi“ atsiduriančios garsenybės yra netikras elitas, bet, mano nuomone, jei visuomenėje laikoma, kad viena svarbiausių gėrybių yra žiniasklaidos kalbėjimas apie žmogą, o šios žmogos mano, kad jų jogurto pasirinkimas ar šuns priežiūros ypatybės yra savaime vertos visiems žinoti ir aptarinėti, tada pagal tokios visuomenės taisykles jos yra elitas. Bet tiek to. Diskusijoje buvo įdomesni kiti aspektai, o po jos – dar kiti. Skaitykite toliau

Interviu su kolega iš Vengrijos apie savanoriavimą Kongo DR

Tailande susipažinau su fotografu Mate, kuris penkis mėnesius gyveno Kongo DR ir dalyvavo Europos savanorių tarnybos projekte. Kadangi Euroblogo savaitės tema kaip tik buvo savanorystė, parengiau su juo interviu. Dabar jis taip pat perpublikuotas Europos vystomojo bendradarbiavimo metų interneto svetainėje. Kviečiu paskaityti ir pasigrožėti nuotraukomis.

Kaip verslininkė kvietė žaisti Holokaustą

Perskaičiusi straipsnį apie makabrišką štetlo-Holokausto disneilendą ryte, negalėjau patikėti, kad nesapnuoju. Ne veltui sakoma, kad verslininkės (kodėl moteriškoji giminė?) mato kitaip… Bet tokios iškrypusios vaizduotės reikėtų paieškoti. Šis projektas – Zimbardo kalėjimo eksperimento, liaudies buities muziejaus ir turbūt princo Harry nacistinio karnavalinio kostiumo mišinys, pritaikytas Lietuvai. Net jei nesileisime į diskusiją, kaip tinkama ir kaip netinkama pagerbti genocido aukų atminimą ar kodėl Lietuvos žydų bendruomenė šiame projekte entuziastingai dalyvauja, suklusti turėtume todėl, kad šitam spektakliui skiriami mūsų – ES mokesčių mokėtojų – pinigai. Skaitykite toliau

Eurobloge – apie paskolas magistratūros studijoms

Prieš keletą metų buvau galimybių studijos apie planuotas Europos Komisijos paskolų garantijas bendraautorė. Dabar, kai yra galutinis sprendimas, kaip veiks paskolos, analizuoju tai Eurobloge.

Galimybių studijos ataskaitoje parašiau poskyrį apie lygias galimybes, bet panašu, kad į tai nebuvo labai atsižvelgta. Įdomu, kaip veiks.

Pranešimas apie Rytų Azijos interesus Europos kaimynystės politikos šalyse

2014 m. spalio 4 d. skaitysiu pranešimą „Battle for hearts and minds: Eastern Neighborhood Policy and East Asian interests“ ketvirtojo tarptautinio Baltarusijos studijų kongreso sesijoje apie galios santykius Vidurio ir Rytų Europoje (sesijos programa). Europos kaimynystės politikos (ENP) šalys, į kurias krypsta viso pasaulio akys dėl konflikto Ukrainoje, yra įdomios ne tik Europos Sąjungai, bet ir naujų rinkų bei politinių sąjungininkų ieškančioms Rytų Azijos valstybėms.

Jau septynerius metus domiuosi Europos kaimynystės politikos aktualijomis: 2007 m. dalyvavau Europos Komisijos pažintiniame vizite apie ENP Kijeve, 2008 m. laimėjau Europos jaunųjų žurnalistų konkurso prizą už straipsnį apie ENP įgyvendinimą Ukrainoje (straipsnis čia), šių metų vasarį tobulinau žinias apie ENP NATO tarptautinėje mokykloje Azerbaidžane (straipsnis kursų pagrindu čia). Pranešimas Baltarusijos studijų kongrese – VDU Azijos studijų centro, kuriame dabar dirbu, beprasidedančio tyrimo apie Rytų Azijos šalių interesus šiame regione dalis.

Demokratija: ar yra alternatyvų?

Dar nebuvo tokio dr. Nidos Vasiliauskaitės teksto, su kuriuo taip nesutikčiau, kaip šis. Visų pirma, nesutinku su istorijos interpretacija. Šiuolaikinė demokratija susiformavo ne tada, kai aristokratija dosniai ištiesė ranką visiems kitiems (šimtus metų būtų to nepadariusi), o tada, kai kapitalistinė santvarka („rinkis automobilį, rinkis pusryčių dribsnius, rinkis… partiją“) pripratino visuomenę prie pasirinkimo kaip savaiminio gėrio, o visuotinės lygybės idėja ir iš jos išsiplėtojusios socialistinės ideologijos pagimdė principo „nieko apie mus be mūsų“ užuomazgas. Kai kur susiformavusią sistemą papildė naujos politinės jėgos (kaip Jungtinėje Karalystėje), kitur partijos formavosi kartu su institucijomis. Be to, galėčiau paminėti bent vieną taip pat Delfi mėgstantį rašyti asmenį, kuris tikrai išlaikė politinių teorijų egzaminą (spėju, netgi gavo dešimtuką), bet mėgsta iškraipyti istorinius faktus ir naudoti bulvarinio skaitalo „Daily Mail“ lygio teiginius priešiškumui žmogos teisėms pagrįsti, – tiek to, vardais neminėkime. Tačiau, paklausite, jei nesutinku su aristokratišku Nidos pasiūlymu, ar galiu pasiūlyti alternatyvą? Skaitykite toliau