Anądien susipažinau su daug įdomios patirties turinčiu ir įvairiuose regionuose dirbusiu žmoga. Atsirado galimybė su keliomis kolegėmis ir juo pavakarieniauti. Aš paprastai nesigiriu, kur kiek man teko gyventi, bet dažnai tokia informacija yra aktuali, ypač diskutuojant apie naujienas, skirtingas kultūras ir pan. Vienu metu pašnekovas ėmė stebėtis: „Vengrija, Japonija, Izraelis, Liuksemburgas… Kaip nutiko, kad teko gyventi tiek visokių valstybių? Užuodžiu …
Kodėl Lietuvoje padaugėjo nesimokančio ir nedirbančio jaunimo?
ES institucijos nuolat seka jaunimo, kuris nesimoko ir nedirba, dalį visoje ES. Tai patikimesnis rodiklis nei jaunimo nedarbas, kuris užgriebia tik registruotas bedarbes. Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15-24 m. amžiaus žmogų dalis) labai nevienodai jautri krizei įvairiose valstybėse. Prieš krizę buvome vienoje lygoje su Vokietija, Belgija ir Suomija, bet per dvejus metus priartėjome prie pietiečių (beje, Estija taip pat).
G.Grušaitės knyga „Neišsipildymas”
Perskaičiau Gabijos Grušaitės „Neišsipildymą“ – jau kurį laiką buvo smalsu, nes klausiau jos pristatymo knygų mugėje. Renginyje autorė man pasirodė pretenzinga, bandė pasirodyti labai unikali ir nelietuviška (reikėjo išgirsti, kaip ji taria „Dabar gyvenu Malaizijoje“), nors panašios ar dar įdomesnės biografijos lietuvių pažįstu būrį, ir nė viena taip nesigiria apie tai. Bet nesvarbu, šaunu, kad pasirodė toks provokuojantis ir savitas …
Kelios pop priežastys, kodėl aš už eurą
Gegužę Briusely klausiausi prof. Trevor’o Evans’o paskaitos apie tai, kaip bendra valiuta itin prisidėjo prie prekybos ir biudžeto deficito Graikijoje ir kitose Pietų Europos šalyse. Šios šalys prekiauja su eurozonos lydere Vokietija, o nesant biudžeto, atlyginimų politikos ir kitokiam ekonomikos suderinamumui, bendra valiuta pusiausvyros trūkumą sustprina. Paprastai prekybos svyravimai susiję su valiutos svyravimais. Kai valstybės valiuta atpinga, jos eksporto prekės …
Debatai apie Europos federaciją
Anądien bičiulis Rokas Grajauskas paprašė įsijungti į debatus apie ES integracijos ateitį. Būdamas liberalių pažiūrų eurofederalistas, jis surinko argumentus už gilesnę integraciją ir surašė juos dešiniųjų pažiūrų skaitytojams suprantama kalba. Jam atsakė labai įdomus autorius Vytautas Sinica, kuris, nors daug ką kalba taip pat, kaip kitos mūsų viešosios erdvės „patriotės“, išskyrė kelis šiuolaikiškos tautininkų ideologijos bruožus. Pasak jo, tautiškumo nereikėtų …
Įdomioji statistika: nedarbas ir emigracija Rytų Europoje
Dirbu prie ataskaitos apie emigrančių grįžimą į Latviją, Lenkiją, Rumuniją ir Vengriją. Ta proga parsisiunčiau visokių lyginamųjų Eurostat duomenų ir, norėdama tiek pati sau, tiek, jei prireiks, užsakovui iliustruoti krizės pradžios tendencijas, nusipaišiau tokį grafiką:
Mokytojos, ko pasimokyti iš Izraelio
Tarp Lietuvos konservatyvių intelektualių atsirado nauja mada: „Pasimokykime iš Izraelio“. Terpę jai suvešėti sudarė nesenas apsikeitimas belaisviais – vienas Izraelio karys už daugiau nei tūkstantį palestiniečių kalinių. Dešinysis premjeras, kurio reputaciją stipriai paklibino neseni protestai už socialinį teisingumą (kurio jis, žinoma, savo visuomenei nė neketina pasiūlyti), šiepėsi iš visų įmanomų nuotraukų: va, parvedžiau karį namo. Jo pavyzdžiu pasinaudoti ir iš …
Dienos skaičius: kiek lietuvių migravo dėl darbo 2005 m.
Darbe skaitau Eurofound ataskaitą „Foundation findings: Mobility in Europe – The way forward“. Ji remiasi 2005 m. Eurobarometro apklausa. Pastaroji rodo, kad Lietuvos gyventojos paprastai nelinkusios keisti gyvenamosios vietos dėl darbo: Lietuvos gyventojos dėl darbo kraustėsi mažiau nei Latvijos ir Estijos, o visos baltės ir lenkės kartu gerokai atsiliko nuo skandinavių. Tiesa, apklausos metodologija tikrosios padėties neparodo. Juk apklaustos šalies …
Įdomioji statistika: kiek vaikų nori ir turi turtingų šalių gyventojai
OECD turi tokią ataskaitą, kurioje užfiksuotos 2003-06 m. apklaustų įvairaus amžiaus Europos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Korėjos, Meksikos gyventojų mintys apie idealų šeimos dydį. Nestebina, kad daugiausiai vaikų nori turėti dosnių Skandinavijos, Nyderlandų gerovės valstybių gyventojos. Mažiausiai vaikų nori ir turi austrės. Dauguma europiečių mano, kad idealus šeimos dydis – du vaikai. Moterų idėja apie idealų šeimos dydį skiriasi gerokai …
Komentaras apie susidorojimą su romais Prancūzijoje
Šiandien netikėtai paskambino Žinių radijo žurnalistė ir paprašė pakomentuoti romų gyvenviečių sugriovimą ir deportacijas Prancūzijoje, žvelgiant kiek plačiau – per romų integracijos Europoje prizmę. Laida bus kartojama šiandien 17.10, galima klausyti ir internetu. Taip pat šiandien pasirodžiusiame „Atgimime” galite perskaityti plačiau, kodėl manau, kad skirti kolektyvines bausmes ir paversti migracijos politiką socialinės politikos ir teisėsaugos tarnaite yra ydinga praktika. Sergu …