Posts Tagged ‘darbas’

Eurobloge – apie alternatyvą darbo rinkai

Euroblogo savaitės tema „Bendroji skaitmeninė rinka“ suteikė progą pakalbinti bičiulį Mindaugą Indriūną, kuris su komanda plėtoja platformą, leidžiančią už darbus atsiskaityti kuriamų projektų ir daiktų akcijomis, o prireikus jomis mainytis.

„Tarpusavyje mainomos sub-kriptovaliutos [panašiai kaip bitcoinai – aut.past.] gali būti sugeneruotos kiekvienam daiktui, taigi kiekvienas daiktas gali turėti savo „akcijų“. Jos gali turėti vertę, priklausomą nuo paties daikto vertės. Tarkime, mano programos vertę atvaizduoja šimtas akcinių vienetų su mums suvokiama verte, straipsnį – kitas šimtas akcinių vienetų, o vienas kilogramas obuolių, tarkim, kilo iš projekto Z (pvz., plantacijos) su savo 100 akcijų, kur obuoliai yra maža to projekto dalis (pvz., 0,01). Tačiau ji turi pamatuojamą dydį. Jeigu mes žinosime santykinę akcijų vertę, galėsime pakeisti akcijas vienas kitomis taip, kaip skirtingas valiutas pagal jų kursą,“ – savo idėją aiškina Mindaugas.

Interviu čia.

Žaislinių darbų reiškinys

Jei manęs paklaustų, kas yra geras darbas, pateikčiau tokią formulę: tai toks darbas, kuris leidžia oriai gyventi, naudojant savo geriausius įgūdžius kurti kažkam, ką laikote esant naudinga. Kaip tokį rasti – sudėtingas klausimas. Esu turėjusi gerai apmokamų užsakymų, kuriuos atlikdama jaučiausi neadekvačiai ir turėjau daug dalykų mokytis nuo nulio, žinodama, kad vėliau juos tuoj pat pamiršiu. Esu dirbusi įkvepiančių darbų, už kuriuos buvo atlyginama beveik vien socialiniu kapitalu. Dar dažniau esu dirbusi darbų, kurie atitiko visus kriterijus, bet truko trumpai ir niekada nebuvo aišku, kada gausiu panašų užsakymą. Su tokia tikrove susiduria daug žinių sektoriaus darbuotojų, ypač patekusių į vadinamąjį prekariatą, visame pasaulyje. Todėl aš daug skaitau apie tai, ką daro panašioje padėtyje atsidūrusios žmogos (apie mano tinklaraščio kalbos politiką čia).

Verslų pasirinkimai ir visokios rinkos keistenybės lemia, kad atlyginimai vis mažiau priklauso nuo kvalifikacijos, įdedamo darbo, ekonominės ar socialinės naudos, o vis daugiau – nuo procedūrų, standartų ir/arba gebėjimo įtikinti, kad reikia tiek mokėti. Iš to atsirado keli tarptautinio masto reiškiniai. Vienas iš jų angliškai yra vadinamas bullshit jobs. Lietuviškai, jei leistina pavartoti slengo, vadinčiau juos briedadarbiais, o jei ne – niekiniais darbais. Diskusijų apie juos banga prieš trejus metus nuvilnijo per pasaulio spaudą, įskaitant The Economist ir The Guardian. Continue Reading »

Eurobloge – apie žurnalisčių stilių

Euroblogo savaitės tema „Stilius ir mada“ leido panagrinėti seniai man rupėjusį klausimą – kaip žurnalistės [link2post id="1278"]kodėl rašau moteriškąja gimine?[/link2post] pasirenka, kaip rengtis darbe. Straipsnis čia, o tinklaraštyje – šiek tiek papildomų apmąstymų. Continue Reading »

Kaip išgyventi doktorantūrą: diskusijos VDU

Po stažuotės žurnale Der Spiegel žurnalistinio darbo tempus lėtinu (apie mano vykdomus projektus netrukus išgirsite) ir grįžtu į akademinę aplinką, todėl vietoje naujienų apžvalgų vėl padažnės analizės ir pasvarstymų. Šios savaitės svarbiausia tema – Ugnės iniciatyva kelti doktorančių padėties klausimus. VDU vyko diskusija apie doktorantūrą kaip pašaukimą ir Ugnė teisingai pabrėžė, kad sunku apie jį kalbėti, kai gyveni prekariato sąlygomis. Beveik tuo pat metu vyko daug patyčių sulaukęs profsąjungų mitingas dėl Darbo kodekso (prie progos apie jį kada nors parašysiu), kuriame žygiavo ir akademikės, reikalaudamos socialinių garantijų.

Kokios pagrindinės doktorančių problemos, Ugnė jau surašė. Ji taip pat paminėjo mano atsiųstą nuorodą į Europos mokslininkų chartiją ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksą. Bet noriu papildyti, kad Lietuvos universitetų rektorių konfederacija tuos dokumentus pasirašė ir ji universitetuose turėtų galioti. Chartijoje aiškiai parašyta, kad nuo doktorantūros (postgraduate) lygmens tiriamąjį darbą vykdančios žmogos turėtų būti laikomos darbuotojomis, turėti socialines garantijas.

Continue Reading »

Paskelbti 2015 m. Pulitzeriai

Štai ir paskelbtas šių metų amerikiečių žurnalistikos apdovanojimų prizininkių sąrašas. Kaip matyti, laimėjusios komandos ir žmogos rengė reportažus apie Ebolą, ISIS, JAV politines aktualijas. Kaip rašo Columbia Journalism Review, kol sulaukė savo prizo, net dvi laimėtojos (kodėl moteriškoji giminė?) jau paliko darbus žiniasklaidoje: Natalie Caula Hauff, dirbusi komandoje, dėl kurios Pietų Karolinos valstijoje išsijudino moterų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės, paliko darbą, nes norėjo vaikų. Rob′as Kuznia, kuris su komanda tyrė korupciją, išėjo dirbti į viešuosius ryšius, nes dirbdamas žurnalistu negalėjo susimokėti nuomos.

Ką šie pavyzdžiai sako toms, kas svarsto, ar rinktis karjerą žurnalistikoje? Tikriausiai nieko daugiau, nei visi kiti pavyzdžiai. Pažįstu daug puikių žurnalisčių, kurios paliko darbus dėl to, kad negalėjo išsilaikyti arba žinojo, kad, palikus pakenčiamą darbovietę, kitos panašios neatsiras. Ir vis dėlto kasmet šimtai veržiasi į šią profesiją, nes jaučiasi reikalingos, nes jaučia, kad tai svarbu, nes gali naudoti geriausius savo talentus.

Tailando istorijos

Grįžau iš organizacijos Minority Rights Group mokymų Tailande apie etninių mažumų padėtį ten. Kaip jau rašiau, per mokymus teko apsilankyti nacionaliniame parke, kuriame iškyla etninių mažumų apsaugos problemų. Kita programos dalis buvo nepriklausomas žurnalistinis tyrimas.

geles-budaGrįžusi po truputį išleidžiu į pasaulį straipsnius iš Tailando:

Pirmasis – apie šaunias verslininkes, kurios, panaudodamos savo kūrybiškumą, susikuria darbo vietą sau ir aplinkiniams (Euroblogas).

Antrasis – apie blogėjančią žurnalistų padėtį tebesant populistinei valdžiai ir valdžią perėmus armijai (Equal Times, anglų k., išversta į prancūzų ir ispanų k.).

Trečiasis – apie tai, kaip jaunuoliai renkasi vienuolio ar dvasininko kelią, siekdami mokslo (Kauno žinios). Šis straipsnis dalyvavo projekto Media4Development konkurse (socialiniuose tinkluose – žyma #M4Dproject) ir buvo perspausdintas Lietuvos žiniose.

Ketvirtasis – apie amatininkes ir jų darbo sąlygas (Equal Times, anglų k., išversta į prancūzų ir ispanų k.)

Penktasis – ko vengti ir kuo pasitikėti norint tausoti aplinką ir bendruomenes turistų pamėgtame Tailande (Intelligent Life Nr. 35)

 

Taip pat – pasakojimas apie kelionę LRT laidoje „Ryto garsai“ (nuo 95:30), LRT laidoje „Labas rytas“ ir Suomijoje įsikūrusiam keliakalbiui portalui apie Kiniją ir Rytų Aziją „GB Times“

Darbo santykiai Rytų Azijoje

Keli įdomūs faktai Continue Reading »

Pora minčių apie teisę streikuoti

Šįryt, skaitydama naujienas Twitteryje, stabtelėjau ties tyrėjo ir konsultanto M.van Hulten’o teiginiu: Continue Reading »

Dalykai yra susiję I: tik dėl darbo

Įvairias politikos problemas įprasta spręsti atskirai, nes taip paprasčiau administruoti, galima specializuotis ir pan. Taip gali pasirodyti, kad darbo trūkumas, universitetų kokybė, maisto kainos ir kamščiai Vilniuje yra skirtingos politikos problemos. Tačiau pamėginkime pasigilinti.

Tarkime, gyvena Vilniuje Vardmantė Pavardauskaitė ir Vardenis Pavardenis iš skirtingų Lietuvos miestelių. Iš šeimos daug pagalbos, išskyrus po maišą bulvių žiemai, savo įsikūrimui Vilniuje jie negavo. Kadangi mokykloje mokėsi gerai, mokytojos (kodėl visur moteriškoji giminė?) sakė, kad reikia kažkur stoti. Vardmantė baigė kultūros istoriją, Vardenis –  vadybą. Baigęs mokslus, Vardenis vadybininko darbo negavo. Užtat pasitaikė proga gauti valstybės tarnautojo etatą – ilgainiui jis tapo Kažkokio Dalyko vyresniuoju specialistu. Vardmantė įsidarbino muziejuje. Continue Reading »

Mano komentarai apie Azijos politiką LRT radijuje

Žurnalistinį darbą paskutiniu metu dirbu retai ir dažniau rašau į angliškus leidinius, bet dabartinis darbas sudaro puikias sąlygas padėti kolegėms rengti žinių laidas apie Rytų ir Pietryčių Azijos politiką. Šiemet jau kalbėjau:

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda toks dalykas kaip politologinė Rytų Azijos specializacija. Kaip matote, neretai reportažai apie Rytų Aziją cituoja mane ir mano bičiulį, buvusį bendrakursį Konstantiną Andrijauską, dirbantį MRU. Kai mes studijavome, Rytų Azijos studijos glaudėsi filologijos, filosofijos ir istorijos fakultetuose.