Taiklus komiksas
http://picturesforsadchildren.com/index.php?comicID=312
Nustebino tokia skurdo Latvijoje statistika… Pralenkė Rumuniją. Labai matosi tendencija, kad labiausiai skursta korumpuotos Pietų Europos ir krizės nušluotos neoliberalios Baltijos trejeto ‘blogovės valstybės’, tuo tarpu turtingoms gerovės valstybėms su plataus masto perskirstymu ir gerovės valstybės elementų išlaikiusioms Centrinės Europos šalims sekasi geriausiai.
Kūnas priešinasi bet kokiai akademinei veiklai, nors žinau, kad iki atostogų turiu suskubti. Ta proga prisiminiau, kad anarchijoje.lt skaičiau tokį komentarą, vėl jį atsiverčiau ir perskaičiau. Komentaras vadinasi “Nenoriu, bet reikia, arba Kelias į degradaciją“.
Sąmokslo teorija apie Rihanna dainą “Umbrella”. Norit tikėkit, norit ne, kai kurie paaiškinimai skamba pritemptai, bet su išvadomis visiškai sutinku – per klipus į mūsų pasąmonę farširuojami visokie simboliai, kurių mes šiaip gal nevartotume. Pirmą kartą taip atidžiai pažiūrėjau klipą, kai kurių kadrų trumpas sumirgėjimas tikrai primena dvidešimt penktą kadrą…
Tiesa, man asmeniškai Jay-Z eilutės pasirodė akivaizdžiai apie krizę, tuo tarpu jų susiejimas su šėtonu – naivokas ir abejotinas. Reikia pripažinti, kad pop kultūra išnaudoja kiekvieną archetipinę (t.y. iš pasakų, istorijų ir t.t. iki skausmo pažįstamą) temą (išvarymą iš rojaus, raganas ir užkerėjimą, angelus, stebuklus, prisikėlimą…), todėl apsėdimas galėtų būti viena iš jų, nes tai jaudina, suteikia paslaptingumo. Apsėdimas kaip beprotiško įsimylėjimo metafora taip pat yra klišė, o šiuo atveju eilutės apie krizę leidžia ir tokią interpretaciją: sielos pardavimas velniui simbolizuoja parsidavimą stambiajam kapitalui, kurį pop kūrėjai kritikuoja maždaug tokiam lygmenyje kaip “Avataras” kritikuoja JAV imperializmą.
Nesusiję dalykai. Pirma, kad ir kaip būtų gaila partizanų, gal kas galėtų man paaiškinti, kas nemoka skaityti? Ar aš, mokiusis, kad nusikaltimai žmoniškumui – tai “sąmoningai rengiami didelio masto arba sistemingi civilių užpuldinėjimai”, o genocidas – žudymas, žalojimas, mirtinų gyvenimo sąlygų sudarymas, prievartinis gimstamumo ribojimas, prievartinis vaikų perdavimas, padaryti siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei? Ar tie, kas įpaišo čia kad ir kokių patriotiškai svarbių, bet visgi sukarintų darinių narių žudymą? Manau, partizanams civilio statusas neturėtų galioti, kaip nekaip, tai buvo sukarintos grupuotės. Cituoju: “Pagal tarptautinę humanitarinę teisę asmenys, kurie dalyvauja kariniuose veiksmuose, vadinami kovotojais (combatant)” (sukilėliai įeina į šią sąvoką). Na, gal čia tik straipsnyje keistokai suformuluota, gal apačioje esantis “backgrounder’is” nesusijęs su partizanais, o tik priminimas, kad yra pareikšta kaltinimų ir nusikaltimais žmoniškumui…
Antra keista istorija. Negaliu atsižavėti antrašte, po kuria slypi straipsnis apie nelegalius imigrantus – “Į Lietuvą atšliaužė du naivūs rusai“. Nepasakysi, kad antraštė meluoja, bet atkreipkit dėmesį į formuluotes. Ašliaužė – lyg šliužai. Naivūs – kvaileliai. Ne “du vyrai”, kaip būtų parašyta apie lietuvius, ne “du nelegalai”, o, kas antraščių redaktoriaus/ės laikoma labai svarbu, du tam tikros tautybės atstovai. Tautybės, kuri, deja, Lietuvos viešajame diskurse neretai minima kontekste, kuriame lengvai gali atsidurti šliaužimas ir kvailumas. Na, kiek gi galima?
Žinelė apie Britijoj atliktą kokybinį tyrimą, kurią nusikopijavau iš Mildos S. Buvo tiriama vyrų lankymosi pas prostitutes motyvacija. Geriausiai rezultatus susumuoja šis sakinys: “Discovering the women were trafficked, pimped or otherwise coerced would appear not to be so effective. Almost half said they believed that most women in prostitution are victims of pimps [...]. The men knew, to some extent, about abuse and coercion in prostitution – they weren’t operating under the convenient illusion that women enter the trade because they love sex.
Skaitydama lietuvišką spaudą, pastebėjau primirštą dalyką: argi ne prieš dešimtmetį pasaulis drebėjo dėl kompiuterių kracho, tikėjo globalizacija ir kiek nusivylė, kad dar neturi skraidančių mašinų, kaip buvo pranašauta? Štai čia apžvelgiami svarbiausi pasaulio įvykiai, kaip juos mato tam tikri autoriai. O kaip matau aš? Continue Reading »
Na, taigi ėmiau ir pažiūrėjau. Kai I. pakvietė į kiną, buvau kaip tik tokios “reiktų prasiblaškyti” nuotaikos, ir tik vėliau sužinojau, į kurį einame. Į trimatę versiją buvo tik kelios vietos po pat ekranu, todėl nutarėme pažiūrėti paprastą. Čia I. dar gavo nuolaidą, todėl sutaupytus pinigus išleidom dideliam maišui popkornų. Šitaip apsiginklavę įsitaisėme kino salėje, pasirengę efektingam reginiui ir nesudėtingai istorijai. Continue Reading »
Sužvejojau PEW tyrimo rezultatus ir sužinojau, kad:
a) Tik pusė Lietuvos visuomenės mano, kad perėjimas į kapitalizmą buvo gera mintis. Kaip klausi, taip ir atsakys. Dedu pliusą Lietuvos visuomenei, kad per dvidešimt metų suprato, kas yra kapitalizmas. Vengrijoje prokapitalistinis entuziazmas sumažėjo beveik dvigubai.
b) Blogiau tai, kad Lietuva iš šešių tirtų ES valstybių mažiausiai džiaugiasi daugiapartine sistema. Vengrijoje tik kas ketvirtas patenkintas tuo, kaip veikia demokratija tenai – oooi, kaip nesistebiu
c) Trys ketvirčiai Lietuvoje ir Vengrijoje mano, kad pagrindinė nacionalinė problema – korupcija.
d) Čekijoj kas ketvirtas nemėgsta vokiečių, Lietuvoje iš visų etninių grupių labiausiai nemėgsta žydų, o Ukrainoje beveik kas penktas negali pakęsti tadžikų. Oho… Absoliuti dauguma Čekijoje ir Slovakijoje neigiamai nusistačiusi prieš romus.
Labai suintrigavo, kuo ukrainiečiams užkliūva tadžikai. Bet turbūt šį mano nusistebėjimą reikėtų savikritiškai interpretuoti kaip anekdoto apie juodaodį ir voverę variantą
Izraelietiškos pastos reklama: “Mūsų dantų pasta tokia skani, kad natūraliai prailgina dantų valymosi laiką, o tai sveika dantims”.
—
Niekas man nerašo komentarų, todėl tik iš google analytics žinau: esate ir skaitote
Dalyvauju aš (pasyviai), naujas draugas (M.) ir tuntas universiteto teritorijoje ką nors įsiūlyti bandančių pardavėjų (P1, P2, P3 … P52).
P1: “Sveiki, pažiūrėkite…”
P4: “Sveiki, siūlome…”
P16: “Šalom, …”
M.: “Ne.”
P16: “Ką?”
M.:” Nešalom.”
P16: “Kaip tai?”
M.: “Karas.”
P16: “Palaukit, …” (tada pasisuka į mane)
Aš: “O aš hebrajiškai nemoku”.
Per tą laiką mes jau toli. A. tai vadina “sulaužyti algoritmą”.