Šiandien radau vieną blaiviausių skaitytų tranzitologinių straipsnių. Tranzitologija – tai mokslas apie ekonomikos ir politikos perstruktūravimą, ekonomiką perorientuojant į kapitalizmą, o politikoje diegiant demokratinę sistemą (paprastai turima galvoje Vidurio ir Rytų Europa). Nepatinka šiame straipsnyje vartojamas “demokratinio kapitalizmo” terminas (labai abejotina ši būdvardžio ir daiktavardžio kombinacija), bet iš principo labai pasistengta nieko nelaikyti gėrybe savaime, pažiūrėti istoriškai ir kontekstiškai. Labai rekomenduotina politologijos studentams.

Štai čia toks komentarėkas, kuriame dėstomi labdaros pranašumai prieš valstybės ar kitų viešųjų institucijų organizuojamą socialinę paramą. Cituodama garsų politikos ir kitko teoretiką, komentaro autorė teigia, jog “priverstinės paramos atveju tokie [emocinės sąsajos-dėkingumo - D.R.] duodančio ir gaunančio žmonių moraliniai ryšiai dingsta, jie yra panaikinami – iš vieno yra paimama per prievartą, todėl paramos gavėją jis vertina kaip godų, o gavusysis [taisyklinga lietuvių kalba reikėtų sakyti "gavėjas" ir vengti visokių "-sysių", bet čia šiaip - D.R.] „nejaučia jokio dėkingumo už pašalpą, kurios niekas negali jam atsakyti ir kuri bet kuriuo atveju negali jo patenkinti“. Šie samprotavimai man priminė mano diskusiją su bičiuliu F. – brazilu, kurio patirtis su valstybe ir viešuoju sektoriumi kitokia nei mano, ir, dėl visokiausių priežasčių, jis dažnai pasisako už minimalią valstybę, kurios kitas funkcijas turėtų perimti privačios iniciatyvos. Continue Reading »

Labai šauniai padaryta: http://www.anarchija.lt/lt_kapitalas.swf

Oi ai, nieko nespėju, dega tūkstančiai darbų, bet laiko nebėra ir privalau parašyti: AŠ PALAIKAU HOMOSEKSUALŲ EITYNES “UŽ LYGYBĘ” ir raginu visus padaryti tą patį. Jei jūsų dar neįtikino girdėti argumentai, taikliai rašo Ežiukas Vilniuje, Aurelijus Katkevičius, Artūras Račas (“viduje” yra gerų nuorodų) ir Andrius Navickas. Konstitucija yra absoliutaus galiojimo ir tiesiogiai taikomas dokumentas. Piliečiai, norintys rinktis į, primenu, politinę demonstraciją be ginklo, neturi atitikti jokių kitų reikalavimų, nenumatyta jokia kompartijos, atsiprašau, Seimo kontrolė, ar eitynės “prasmingos”. Punktas, kad taikų susirinkimą galima uždrausti dėl pavojaus visuomenės saugumui, greičiau taikytinas neonaciams, kurie, kaip žinome, sėkmingai pražygiavo. Policija savo laiku surakino “laisvatibetininkus” ir išginė visus benamius, lankantis Bushui. Nėra jokio argumento šiam renginiui neįvykti. Kviečiu jungtis į tarptautinę Facebook grupę ir palaikyti renginį. O jeigu jis neįvyks, kviečiu vyriausybę uždrausti Olialia pupytes, nes amoralios, lėktuvų skrydžius, nes pasitaiko teroro aktų, užsienio politikų vizitus ir apskritai, sudaryti sąrašą, ką Lietuvoje galima daryti. Dar prieš baigdama pasidalysiu draugo izraeliečio žurnalisto tinklaraščio įrašu.

Pavasario (nors iš tiesų tai visai ne jo) proga pakalbėkime apie seksą. Kad ir kaip švarinčiau savo lietuvių kalbą, kaip žinote, paprastai šį žodį sąmoningai rašau su x, taigi taisyklinga rašyba rodo, kad šį žodį daug kartų linksniuosiu. Kaip netrukus įsitikinsite, pavasaris čia niekuo dėtas. Continue Reading »

Nustebino tokia skurdo Latvijoje statistika… Pralenkė Rumuniją. Labai matosi tendencija, kad labiausiai skursta korumpuotos Pietų Europos ir krizės nušluotos neoliberalios Baltijos trejeto ‘blogovės valstybės’, tuo tarpu turtingoms gerovės valstybėms su plataus masto perskirstymu ir gerovės valstybės elementų išlaikiusioms Centrinės Europos šalims sekasi geriausiai.

A.Račo tinklaraštyje skaičiau jo nuomonę apie susiorganizavusių tėvų surengtą ‘laidotuvių’ akciją prie prokuratūros, kuria norima pošiurpiu būdu pasakyti, kad tėvystė ir motinystė yra toks šventas reikalas, kad jei ja užsiimantis žmogus sukčiauja, neturi būti baudžiamas. Visiškai sutinku su A.Raču, kad neleistina valstybės pastangomis užtikrinti, kad aukštesniosios-viduriniosios klasės asmenys toliau liktų aukštesniojoje-viduriniojoje klasėje, kai tuo tarpu esą trūksta pinigų varganoms bedarbių pašalpoms. Žinoma, yra ir kitų niuansų.

Continue Reading »

Po publikacijos “Lietuvos ryte” (2010 m. sausio 6 d. / Dalia GUDAVIČIŪTĖ: Bedarbiams – plėšikų ir vagių etiketė) lygių galimybių kontrolierė pradėjo tyrimą, ar savigynos kursų reklama nediskriminuoja bedarbių. Aš apie tai rašiau dar rugsėjį. Tiesa, tai buvo komentaras, neįvardijęs konkretaus sporto klubo, nes tuomet man rūpėjo kitkas – bendresnės tendencijos. Džiugu, kad valstybinės institucijos susiprato patikrinti bent jau tada, kai apie tai parašė didelis dienraštis.

Dar truputis iš žiniasklaidos temos.

Continue Reading »

Skaitydama lietuvišką spaudą, pastebėjau primirštą dalyką: argi ne prieš dešimtmetį pasaulis drebėjo dėl kompiuterių kracho, tikėjo globalizacija ir kiek nusivylė, kad dar neturi skraidančių mašinų, kaip buvo pranašauta? Štai čia apžvelgiami svarbiausi pasaulio įvykiai, kaip juos mato tam tikri autoriai. O kaip matau aš? Continue Reading »

Sužvejojau PEW tyrimo rezultatus ir sužinojau, kad:

a) Tik pusė Lietuvos visuomenės mano, kad perėjimas į kapitalizmą buvo gera mintis. Kaip klausi, taip ir atsakys. Dedu pliusą Lietuvos visuomenei, kad per dvidešimt metų suprato, kas yra kapitalizmas. Vengrijoje prokapitalistinis entuziazmas sumažėjo beveik dvigubai.

b) Blogiau tai, kad Lietuva iš šešių tirtų ES valstybių mažiausiai džiaugiasi daugiapartine sistema. Vengrijoje tik kas ketvirtas patenkintas tuo, kaip veikia demokratija tenai – oooi, kaip nesistebiu

c) Trys ketvirčiai Lietuvoje ir Vengrijoje mano, kad pagrindinė nacionalinė problema – korupcija.

d) Čekijoj kas ketvirtas nemėgsta vokiečių, Lietuvoje iš visų etninių grupių labiausiai nemėgsta žydų, o Ukrainoje beveik kas penktas negali pakęsti tadžikų. Oho… Absoliuti dauguma Čekijoje ir Slovakijoje neigiamai nusistačiusi prieš romus.

Labai suintrigavo, kuo ukrainiečiams užkliūva tadžikai. Bet turbūt šį mano nusistebėjimą reikėtų savikritiškai interpretuoti kaip anekdoto apie juodaodį ir voverę variantą