Kadangi nuo pirmosios Sausio 13-osios praėjo jau daug metų, visi pastaruoju metu stengiasi pasakyti apie ją ką nors nebanalaus. Noriu pasidalyti dviem tinklaraščių įrašais: KTUG direktoriaus B.Burgio ir filosofo, MEP’o L.Donskio. Continue Reading »

Vakar gydytojai (primenu: esu registruota valstybinėje įstaigoje) pasakiau, kad panešiojus sunkią kuprinę pastaruoju metu skauda klubo sąnarį. Į tai ji atsakė: ”O ką, pamiršai, kad tavo stuburas pakrypęs?” Porą kartų mirktelėjusi iš netikėtumo, pabandžiau mandagiai pasakyti, jog iš šio teiginio logiškai seka, kad reikėtų gydyti. Į tai ji atsakė, kad poliklinikoje tokios paslaugos neteikiamos, turiu ieškoti pati.

Iki šiol neatpratau stebėtis tokiu cinizmu. Pagal jos logiką išeina, kad turiu dvi išeitis: 1) lietuviška išeitis – pasikarti, nes su amžium sveikata tik blogės, 2) buržujiška išeitis – eiti į privačią kliniką, susimokėti ir gauti paslaugas. Nesuprantu, ką daro žmonės, kurie neturi pinigų ne tik gydytis privačiose klinikose, bet ir “pagarbaus” kyšio gydytojams nupirkti? Nejaugi valstybinės įstaigos reikalingos tik tam, kad pasakytų žmogui “tu sergi”, ką žmogus ir pats žino, ir pasiųstų kuo toliau?