Anądien laukiau autobuso ir, man ir kitoms ramiai lūkuriuojant, iš sustojusio troleibuso pasigirdo pikti šūksniai. Pasisukusios visos galėjome matyti, kad troleibuso vairuotoja veja iš transporto priemonės benamį. Nors ir labai nenoromis, jis visgi pakluso, išsvirduliavo iš troleibuso, o atsidūręs lauke dar į jį pasirėmė. Pajutęs, kad troleibusas važiuoja, pripuolė atsiremti prie pasitaikiusio stulpo. Buvo visiškai apsvaigęs, bet rankoje tvirtai gniaužė raudoną plastikinį maišelį, kuriame galbūt tilpo visas jo „namų ūkis“. Akies kraštu stebėjau tą žmogą. Kiekviena žmoga – atskira istorija, išbaigtas pasaulis, kuriame dalykai yra daugiau mažiau logiškai susiję. Tačiau, nepažindamos šio pasaulio, mes niekada neiškoduosime tos logikos, pagal kurią buvimas čia, dabar ir tokiai yra vienintelis galimas. Kiek man teko girdėti tokių istorijų, be priežasties žmogos netampa benamėmis. Ta proga prisiminiau savo straipsnį apie Japonijos benames. Neretai jos vienaip ar kitaip užsidirba pragyvenimui (pvz., rinkdamos skardines), tvarko ir puošia savo palapines. Japonijoje išdrįsau su jomis šnekučiuotis, Lietuvoje, ko gero, niekad nesu to dariusi. Continue Reading »

Štai naujausi Eurostat duomenys apie vidurkį, kiek vaikų turi 20-40 metų amžiaus europiečiai.

Šaltinis: Eurostat

Ryškia salotine spalva pažymėtas ES vidurkis, oranžine – Lietuva, žalsva – šalys, kuriose vyksta natūrali kartų kaita. Žinoma, prisideda vaikai, kurių susilaukia vyresni ir jaunesni žmonės. Kaip matome, daugiau vaikų šioje amžiaus grupėje turi turtingų valstybių, turinčių išplėtotą socialinę politiką, gyventojai. Vokietijoje motinystei/tėvystei sąlygos nepalankios, taigi gimstamumas vienas žemiausių. Lietuva maždaug atitinka ES vidurkį.

Seniai seniai užsiregistravau portale Klasė.lt. Tiesą sakant, niekada jo pernelyg nenaudojau, bet kažkaip neišsitryniau. Per tą laiką jame įvyko visokiausių pokyčių. Klasė.lt tapo bendros platformos “E-pasas” dalimi. Na, ką darysi, užsiregistravau kaip E-paso vartotoja. Toliau nesinaudojau portalu, nes viskas persikėlė į Facebook, bet peržiūrėdavau el. paštu atsiunčiamas naujienas. Anot tinklalapio, “Šiuo metu su savo ePasu galite jungtis prie visų www.klase.lt posistemių (Mano klasė, Mano grupė, Mano bičiuliai, Mano pažintys), prie skelbimų svetainių www.skelbimai.lt ir www.skelbikas.lt, svetainės studentams ir moksleiviams www.studijos.lt, portalo mamoms www.mama.lt, video svetainės www.supervideo.lt, prie skundų svetainės www.skusk.lt, prie orų svetainės www.orelis.lt, taip pat prie www.daineles.lt, www.tostai.lt, www.zaiskim.lt, www.valiutos.lt”. Tiesą sakant, taip ir neužfiksavau, kada Klasė.lt naujienlaiškį su pagrindiniais bendraklasių veiksmais ėmė papildyti E-paso naujienlaiškis, ir kada pastarasis tapo kažkada neblogo, bet dabar į “Respublikos” lygį nusiritusio Balsas.lt portalo naujienlaiškiu. Portalą seniai nustojau skaityti – tos kelios tikros naujienos nevertos kapstymosi po mėšlynus. Balsas.lt priglobė visokius kraštutinius dešiniuosius ir net atvirus nacionalistus. Tačiau vakar gautas naujienlaiškis pranoko pats save. Gavau laišką nuo E-pasas sistemos, pavadinimu “Krizė Lietuvoje paankstino studenčių-prostitučių darbą”. Continue Reading »

Nežinau, ar kas nors vyko mokyklose. Savojoje rugsėjo 23-ųjų neatsimenu. Nežinau, ar kas nors vyko kapinėse, nes nesidomėjau. Prieš porą dienų atlikau interviu (laukite rezultato) apie tai, kodėl Lietuvai nesiseka taikytis su savo atmintimi. Dėl to taikymosi, tai visko tiek daug, kad žmogus ir nupušti gali, ką jau ten valstybė… Ir aš anaiptol nepretenduoju į galinčius kažką svaraus pasakyti. Kažkada turėjau idėją pasisiūlyti vesti Holokausto dienos istorijos pamoką savo buvusioje mokykloje, bet paskui pagalvojau: ai… O juk tyla labiausiai ir susideda iš “ai”.

Netylėjo užtat portalas Bernardinai.lt – net trys komentarai: Andriaus Navicko, Zigmo Vitkaus ir Vytauto Landsbergio. Gerai, kad rašo. Bet mane visada nepatogiai pasijusti priverčia vienas daugumos rašinių apie Holokaustą aspektas. Kažkodėl tiek Lietuvos politikai, tiek publicistai, tiek šiaip visokie žmogos visada skuba pabrėžti, kad Holokaustas sunaikino intelektualiai turtingą ir kūrybingą visuomenės sluoksnį, Lietuvą praturtinančią kultūrą ir “mūsų” piliečius. Kitaip – nė pro kur, visa tai būtina paminėti. Nors šie įvaizdžiai įtaigūs ir tikriausiai veiksmingi (atspirties taškas – (neo)nacių teiginiai, kad buvo sunaikinta “mažiau, nei rašoma” svetimos kultūros asmenų), man jie problematiški ir verčia susigūžti.

Continue Reading »

Delfis nekritiškai išvertė rusišką  šaltinį apie vieną savotišką būrėją. Įdomu iš tiesų, kas ten per viešnamis. Turint galvoje, kad Japonijos, kad ir ką manytume apie jos kultūros rafinuotumą, vyrai tam tikru kampu nesiskiria nuo visų kitų, tiek viešnamis, tiek klientai paprastai šios paslaugos kontekste taupo ir laiką, ir pinigus. Taigi vargiai tokioms pareigoms samdytų geišą, ir dar klausimas, kaip jiems pavyktų (tam tikri vyrai, tiesa, tikriausiai sutiktų mokėti daugiau, jei žinotų, kad juos aptarnaujanti prostitutė yra geiša, o užsieniečiai klientai, žinoma, spirgėtų iš džiaugsmo). Kita vertus, moteris lygtai japonė, ne imigrantė, kūrybingas požiūris į darbą rodo, kad greičiausiai dirba ne vergijoje ir ne kad atidirbtų narkotikams, bet taip pat nėra pati sau bosė, nes aiškiai parašyta, kad dirba viešnamyje. Pagal tai, kad ši moteris kūrybinga ir puikiai išmano žmogų psichologiją, galbūt ji ir geiša, ar bent jau kažkada pradėjusi mokymus, iškritusi pakeliui ir patekusi į viešnamį.

Beje, nežinantiems galbūt bus įdomi tokia detalė, kad Japonijoje prostituciją draudžiantys įstatymai labai tiksliai nusako, jog draudžiama “tradicinė” sueitis. Įstatymai “netyčia” nieko nepasako apie santykiavimą oraliniu būdu, ir tai yra būdas steigti daugybę legalių viešnamių, teikiančių itin anonimiškas paslaugas. Kad jie kur reklamuotųsi, Tokijuje nemačiau, bet mano japonų kalba ir nėra tokia pažengusi, kad būčiau galėjusi atpažinti atitinkamą žodyną.

Štai čia toks komentarėkas, kuriame dėstomi labdaros pranašumai prieš valstybės ar kitų viešųjų institucijų organizuojamą socialinę paramą. Cituodama garsų politikos ir kitko teoretiką, komentaro autorė teigia, jog “priverstinės paramos atveju tokie [emocinės sąsajos-dėkingumo - D.R.] duodančio ir gaunančio žmonių moraliniai ryšiai dingsta, jie yra panaikinami – iš vieno yra paimama per prievartą, todėl paramos gavėją jis vertina kaip godų, o gavusysis [taisyklinga lietuvių kalba reikėtų sakyti "gavėjas" ir vengti visokių "-sysių", bet čia šiaip - D.R.] „nejaučia jokio dėkingumo už pašalpą, kurios niekas negali jam atsakyti ir kuri bet kuriuo atveju negali jo patenkinti“. Šie samprotavimai man priminė mano diskusiją su bičiuliu F. – brazilu, kurio patirtis su valstybe ir viešuoju sektoriumi kitokia nei mano, ir, dėl visokiausių priežasčių, jis dažnai pasisako už minimalią valstybę, kurios kitas funkcijas turėtų perimti privačios iniciatyvos. Continue Reading »

Izraelyje – dar vienas diskusijų sukėlęs teismo sprendimas, apie kurį perskaičiau iš šaunaus žurnalisto D. FB statuso (naujiena turėtų tuoj pasirodyti laikraščiuose). Apskrities teismas nagrinėjo bylą, kai ištekėjęs (nuorodoje – paaiškinimas, kodėl vartoju šį žodį) arabas surezgė planą suvilioti žydę ir apsimetė netekėjusiu žydu. Planas pavyko – moteris su juo permiegojo, o netrukus išaiškėjo tiesa. Žinoma, šlykštu ir apgailėtina. Tačiau teismo sprendimas privertė žagtelėti ne vieną: melagis buvo nuteistas už išžaginimą ir gavo 18 mėn. kalėjimo.

Continue Reading »

Neturiu laiko daugiau pakomentuoti, bet darbe aptikau tokią studiją (žargonas vietomis gali būti suprantamas tik sociologams), pagrindžiančią, kaip polinkis stoti į universitetą iš karto po vidurinės priklauso nuo socio-ekonominės padėties, ir net akademiniai pasiekimai menkai sumažina šią priklausomybę.

Ir užsikūrė gi Lietuvoje aistros dėl tam tikrų Lietuvos Katalikų Bažnyčios (toliau – LKB) veiksmų… Šios aistros gali turėti labai liūdnų padarinių skirtingų grupių tarpusavio supratimui, bet gali išjudinti dialogą ir paskatinti atvirumą. Tai priklausys nuo įvairiausių veikėjų reakcijų.

Taip jau sutapo. Kad ir ką manytumėte apie įvairiausias jo klaidas ar galbūt savanaudiškumo pasireiškimus (Maišiagalos aferą, Valdovų rūmus ir pan.), mirė itin svarbi nepriklausomos Lietuvos figūra, labai dažnai iš paklodės draskymo (tokio, kaip būdinga Vengrijai) šalį dažnai traukęs Algirdas Brazauskas. Kaip žinia, LKB vadovybė nusprendė neleisti prieš laidotuves, laikant už jį mišias, į Katedrą įnešti jo karsto. Apie tai buvo daug įvairiausių nuomonių.

Continue Reading »

Jūs žinote, kad beveik nežiūriu televizoriaus. Jūs prisimenate, kad negaliu pakęsti, kai biudžeto pinigai švaistomi profesionaliajam krepšiniui, ir kai dėl jo einama iš proto. Jūs nutuokiate, kad esu prieš mačizmą – ideologiją, teigiančią, kad vyrai turi stengtis būti “tikri vyrai” (agresyvūs, netašyti, linkę išnaudoti esančius aplink save ir tuo besididžiuojantys, garbinantys buką jėgą ir jos aptekusius herojus iš serijos “vienišas kaubojus prerijose”). Tačiau aš žiūriu Pasaulio futbolo čempionatą. Continue Reading »