Šiandien, sekdama draugų veiklą FB, prisiminiau prieš daugiau kaip pusmetį ojojoj, kaip dažnai girdėtą Izraelio atlikėjo Ishay Levi dainą „Romantiškas šokis“ (ריקוד רומנטי). Tai buvo vienintelė daina hebrajų kalba, kurios klausydavosi garsiai patinkančią muziką mėgstantys girdėti mano filipiniečiai kaimynai. Paprastai jų repertuaras būdavo tipiškos karaoke dainos (karaoke – praktiškai neatskiriamas filipiniečių emigrantų kultūros atributas). Tačiau „Romantiškas šokis“, kurio karaoke įrašo jie neturėjo savo aparate, jų repertuare užėmė ypatingą vietą, o vienas kaimynas netgi naudojo šią dainą kaip savo telefono skambučio melodiją. Nenuostabu, kad mintinai moku priedainį ir pirmą posmą.
Ši daina – joks šedevras, o klipas – išvis „belekas“ (pilvo šokėja egzistuoja tarsi pati sau, tik pabaigoje tarsi pradėdama traukti veikėjo-vaikino žvilgsnį, bet šį greitai atkovoja „romantiškai“ su juo šokanti partnerė). Kuo tad ši daina man svarbi? Continue Reading »
Su Kalėdomis, mieli skaitytojai! Nesvarbu, ar užklydote čia atsitiktinai, ar skaitote šį tinklaraštį nuolatos, tikiuosi, kad pasiliksite, ir kad toliau įdomiai bendrausime.
Siunčiu visiems gerai žinomos “Tylios nakties” japonišką versiją, kurią atlieka “Morning Musume” – savotiškas buvusių “Mokinukių” gerokai kokybiškesnis prototipas:
The video cannot be shown at the moment. Please try again later.
Vienas vaikinukas internetu prašo atsiliepti ir parodyti jam, kaip užsieniečiams skamba anglų kalba. Mainais jis parodo, kaip jam skamba kinų (gal ir įtikinama), prancūzų (platonie platonie), italų (hm), rusų (nepanašu, gal, kaip pastebėjo kolega D., nukopijuota nuo serbų), japonų (nelabai) ir vokiečių (labai ) kalbos:
Niekada gyvenime taip dažnai nerašiau blogo, tikiuosi, ištikimiems skaitytojams neatsibodo.
Neseniai į savo gūglryderį užsiprenumeravau tinklaraščio japonukalba.wordpress.com naujienas. Šiandien jis pradžiugino japoniška kalėdine daina (kaip žinia, Izraelyje Kalėdos pasireiškia tik blizgučių išpardavimu rusiškose parduotuvėse). Continue Reading »
Mano išleistuvių vakarą bendramokslis Soutarou per karaoke dainavo šitą dainą (nuoroda apačioje). Ją parašė gana žinomas tradicinio humoristinio žanro dainininkas Ikuzo Yoshi.
Daina įdainuota Vakarų Japonijos dialektu, kiek sugebu atpažinti. Jos pavadinimas pažodžiui – “Išvykstu į Tokiją”, bet geriausias lietuviškas vertimas būtų, pasinaudojant “Dviračio žynių” įtvirtintu žargonu, “nu ir nafik, išvarau į Tokiją”. Subjektas – jaunuolis iš kaimo, kuriam atsibodo, kad viskas toli, nėra jaunų žmonių aplink, nuobodu (“nėra nei radijo, nei baro, nei audio technikos, ir autobusas atvyksta tik kartą per dieną”). Sprendimas – palikti kaimą ir išvykti į sostinę. Tačiau svajonės apie sostinę ironiškai išduoda itin kaimietišką mentalitetą (oi, mėgstu subtilų japonišką humorą): savo kaimui per protingas besijaučiantis jaunuolis svajoja Tokijuje susitaupęs pinigų nusipirkti karvę ir kalną Ginzoje – pačiame brangiausiame verslo rajone, kur, anot mano draugės, net savivaldybė neįpirktų žemės. Continue Reading »
Ar jums būna taip, kad kažkuri daina neatskiriamai susijusi tu konkrečiu gyvenimo periodu? Man taip dažnai būna. Pvz., dainos “La tortura” aš net nelabai mėgstu, bet visada šypsausi ją girdėdama, nes primena pirmąją kelionę į Japoniją.
O štai šios dvi Hikaru Utada’os dainos iš jos pilnai angliško albumo man yra kaspinėlis ant dovanos, kuri vadinosi “balandis Japonijoje”. Šių dainų nuolat klausydavo mano draugė, kai mokėsi.
Šiandien, kai vienas žmogus paklausė, ar suprantu jidiš, aš nedrąsiai linktelėjau ir nieko nesugebėjau pasakyti. Jei dešimt minučių paklausyčiau šios kalbos, greitai atgaminčiau, ji niekur nedingo, bet visgi nesmagu pasigirti ir paskui “neišvežti”. Pradžioje turėjau problemų su hebrajų kalbos rašyba, o dabar, skaitant jidiš, man vis norisi ieškoti paslėptų balsių.
Norit šaipykitės, norit ne, bet vakar, dėl tam tikrų priežasčių užplūdus liūdesiui ir pesimizmui, kažkaip netyčia per nuorodų nuorodas suradau internete šitą dainą ir labai mielai perklausiau. Labai tinka optimizmui kelti. Noriu, kad ji atsidurtų ir mano ausinuke. Continue Reading »
Aptikau štai šitą prieš kelis mėnesius Lietuvoje kai kuriuose sluoksniuose madingo Oren Lavie dainą. Susilydžiau dėl eilutės ‘Used to borrow the wind for a walk’