Temos Archyvai: Muzika

Daugiakultūriškumo metaforos… pop dainose

Šiandien, sekdama draugų veiklą FB, prisiminiau prieš daugiau kaip pusmetį ojojoj, kaip dažnai girdėtą Izraelio atlikėjo Ishay Levi dainą „Romantiškas šokis“ (ריקוד רומנטי). Tai buvo vienintelė daina hebrajų kalba, kurios klausydavosi garsiai patinkančią muziką mėgstantys girdėti mano filipiniečiai kaimynai. Paprastai jų repertuaras būdavo tipiškos karaoke dainos (karaoke – praktiškai neatskiriamas filipiniečių emigrantų kultūros atributas). Tačiau „Romantiškas šokis“, kurio karaoke įrašo jie neturėjo savo aparate, jų repertuare užėmė ypatingą vietą, o vienas kaimynas netgi naudojo šią dainą kaip savo telefono skambučio melodiją. Nenuostabu, kad mintinai moku priedainį ir pirmą posmą.

Ši daina – joks šedevras, o klipas – išvis „belekas“ (pilvo šokėja egzistuoja tarsi pati sau, tik pabaigoje tarsi pradėdama traukti veikėjo-vaikino žvilgsnį, bet šį greitai atkovoja „romantiškai“ su juo šokanti partnerė). Kuo tad ši daina man svarbi? Skaitykite toliau

Kalėdos, Kalėdos

Su Kalėdomis, mieli skaitytojai! Nesvarbu, ar užklydote čia atsitiktinai, ar skaitote šį tinklaraštį nuolatos, tikiuosi, kad pasiliksite, ir kad toliau įdomiai bendrausime.

Siunčiu visiems gerai žinomos „Tylios nakties“ japonišką versiją, kurią atlieka „Morning Musume“ – savotiškas buvusių „Mokinukių“ gerokai kokybiškesnis prototipas:

Japoniški radiniai

Niekada gyvenime taip dažnai nerašiau blogo, tikiuosi, ištikimiems skaitytojams neatsibodo.

Neseniai į savo gūglryderį užsiprenumeravau tinklaraščio japonukalba.wordpress.com naujienas. Šiandien jis pradžiugino japoniška kalėdine daina (kaip žinia, Izraelyje Kalėdos pasireiškia tik blizgučių išpardavimu rusiškose parduotuvėse). Skaitykite toliau

Juokinga ir smagi japoniška dainelė

Mano išleistuvių vakarą bendramokslis Soutarou per karaoke dainavo šitą dainą (nuoroda apačioje). Ją parašė gana žinomas tradicinio humoristinio žanro dainininkas Ikuzo Yoshi.

Daina įdainuota Vakarų Japonijos dialektu, kiek sugebu atpažinti. Jos pavadinimas pažodžiui – „Išvykstu į Tokiją“, bet geriausias lietuviškas vertimas būtų, pasinaudojant „Dviračio žynių“ įtvirtintu žargonu, „nu ir nafik, išvarau į Tokiją“. Subjektas – jaunuolis iš kaimo, kuriam atsibodo, kad viskas toli, nėra jaunų žmonių aplink, nuobodu („nėra nei radijo, nei baro, nei audio technikos, ir autobusas atvyksta tik kartą per dieną“). Sprendimas – palikti kaimą ir išvykti į sostinę. Tačiau svajonės apie sostinę ironiškai išduoda itin kaimietišką mentalitetą (oi, mėgstu subtilų japonišką humorą): savo kaimui per protingas besijaučiantis jaunuolis svajoja Tokijuje susitaupęs pinigų nusipirkti karvę ir kalną Ginzoje – pačiame brangiausiame verslo rajone, kur, anot mano draugės, net savivaldybė neįpirktų žemės. Skaitykite toliau

Saldumai iš Moldovos

Šiandien, kai vienas žmogus paklausė, ar suprantu jidiš, aš nedrąsiai linktelėjau ir nieko nesugebėjau pasakyti. Jei dešimt minučių paklausyčiau šios kalbos, greitai atgaminčiau, ji niekur nedingo, bet visgi nesmagu pasigirti ir paskui „neišvežti“. Pradžioje turėjau problemų su hebrajų kalbos rašyba, o dabar, skaitant jidiš, man vis norisi ieškoti paslėptų balsių.

Skaitykite toliau

Šedevras iš Etiopijos

Viena mano klausomiausių dainų Budapešto laikais.

Beje, man buvo atradimas sužinoti, kad jaunystėje Aster Aweke dainavo va taip:

Asimiliacinį (t.y., europietiško stiliaus), šiek tiek vietiniu koloritu paspalvintą popsą pakeitė gelmės ir vietinių tradicijų turtų paieškos. Palyginkite drabužius, šukuoseną ir laikyseną ankstesnėje dainoje ir, pavyzdžiui, čia:

Ne visiem išeina iš tokių paieškų padaryti ‘nepopsą’, bet šiuo atveju galima tik pasidžiaugti, kad A.A. pasirinko kitą kryptį.