Žmogų išradingumas + besikeičiantis mąstymas institucijose = keli itin „skanūs“ projektai visoms atvirų duomenų gerbėjoms.
Pradėkime nuo to, kas arčiausiai kūno. Projektas KurGyvenu.lt surinko informaciją iš energetikos įmonių, vandentiekio bendrovių, savivaldybių, LR Policijos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, telekomunikacijų įmonių ir kt. Įvedus tikslų adresą ar gatvę, galima sužinoti taršos, triukšmo lygį, būsto pasiekiamumą viešuoju transportu, prekybos centrų skaičių aplink (galėtų atskirai nurodyti turgus) ir kitus duomenis. Galima vertinti ir komentuoti. Pravers ieškantiems, kur išsinuomoti ar nusipirkti būstą, derantis dėl kainos ir pan.
Darbe įsidiegiau naršyklės „Mozilla“ priedą „Collusion“, kuris padeda susekti, kurie puslapiai seka, ką aš naršau. Interneto puslapiai įdiegia tam tikras sekimo programėles („sausainėlius“ – cookies), kurios siunčia duomenis apie vartotojų veiklą įvairiems tinklalapiams, įskaitant Facebook, Twitter ir pan. Ypač jei juose yra atitinkamų socialinių tinklų įskiepiai. „Collusion“ parodo, kam jūsų lankomi interneto puslapiai nusiunčia duomenis. Labai įdomu pamatyti, kad „Delfi“ nusiunčia net devyniems, „The Economist“ – šešiems ir pan. O kiek „sausainėlių“ kitiems puslapiams nusiunčia mano tinklaraštis? Ogi nė vieno – ką tik patikrinau.
Ar matėte šitą? Ačiū Monikai, kad parodė.Teisingi teiginiai: „Kai kurie darbo ir karjeros pasirinkimai yra iš pašaknų nesuderinami su prasmingu kasdieniu įsitraukimu į jaunos šeimos [gyvenimą]“, taip pat – „Visuomenės, kurioje gyvename, realybė yra tokia: yra tūkstančių tūkstančiai žmogų, gyvenančių nepakenčiamoje neviltyje, kai dirba daugybę sunkių valandų darbuose, kurių nekenčia, kad galėtų nusipirkti daiktų, kurių jiems nereikia, kad padarytų įspūdį žmogoms, kurių nemėgsta.“ Jis labai paskendęs sėkmingos savo likimo kalvės ideologijoje, nebūtinai visoms prieinama tokia prabanga pagalvoti ir pasirinkti, bet man patinka, kaip jis teigia, jog firmos ir vyriausybės neišspręs darbo ir gyvenimo problemų, nes verslai iš principo veikia pagal kitokią logiką.
Vakar prisiminiau ir pagalvojau, kad 2006-aisiais turėjau daug tobulų dienų pagal tai, kaip jas suprantu. Seni geri laikai
Šiandien, sekdama draugų veiklą FB, prisiminiau prieš daugiau kaip pusmetį ojojoj, kaip dažnai girdėtą Izraelio atlikėjo Ishay Levi dainą „Romantiškas šokis“ (ריקוד רומנטי). Tai buvo vienintelė daina hebrajų kalba, kurios klausydavosi garsiai patinkančią muziką mėgstantys girdėti mano filipiniečiai kaimynai. Paprastai jų repertuaras būdavo tipiškos karaoke dainos (karaoke – praktiškai neatskiriamas filipiniečių emigrantų kultūros atributas). Tačiau „Romantiškas šokis“, kurio karaoke įrašo jie neturėjo savo aparate, jų repertuare užėmė ypatingą vietą, o vienas kaimynas netgi naudojo šią dainą kaip savo telefono skambučio melodiją. Nenuostabu, kad mintinai moku priedainį ir pirmą posmą.
Ši daina – joks šedevras, o klipas – išvis „belekas“ (pilvo šokėja egzistuoja tarsi pati sau, tik pabaigoje tarsi pradėdama traukti veikėjo-vaikino žvilgsnį, bet šį greitai atkovoja „romantiškai“ su juo šokanti partnerė). Kuo tad ši daina man svarbi? Continue Reading »
Su Kalėdomis, mieli skaitytojai! Nesvarbu, ar užklydote čia atsitiktinai, ar skaitote šį tinklaraštį nuolatos, tikiuosi, kad pasiliksite, ir kad toliau įdomiai bendrausime.
Siunčiu visiems gerai žinomos “Tylios nakties” japonišką versiją, kurią atlieka “Morning Musume” – savotiškas buvusių “Mokinukių” gerokai kokybiškesnis prototipas:
The video cannot be shown at the moment. Please try again later.
Vienas vaikinukas internetu prašo atsiliepti ir parodyti jam, kaip užsieniečiams skamba anglų kalba. Mainais jis parodo, kaip jam skamba kinų (gal ir įtikinama), prancūzų (platonie platonie), italų (hm), rusų (nepanašu, gal, kaip pastebėjo kolega D., nukopijuota nuo serbų), japonų (nelabai) ir vokiečių (labai ) kalbos:
Vis dar gyvendama Purimo šventės nuotaikomis kažkaip prisiminiau prieš keletą metų sublizgėjusią Eurovizijos privalomų elementų parodiją:
Žiūrint pakartotinai, matyti, kad kolektyvas truputį neapsisprendė, ką parodijuoja – Euroviziją ar amerikietišką popsą a la Britney Spears (“Aš kaip tik gelbėju pasaulį” yra neabejotinai amerikietiškas elementas, ir čia truputį prašauta). Vis dėlto privalomus Eurovizijos elementus kiekvienas galėjo atpažinti: trenktas moters kostiumas, slydimas ir t.t. po sceną, du vyrai šokėjai, šiek tiek su nacionaliniais elementais, kurie vokalistę nešioja ir klumpa prieš ją, ir galiausiai visi nusirengia. Štai Leonido Donskio komentaras apie šitą pasirodymą.
— Atnaujinimas
Kaip matote iš šio pasirodymo, Silvios Night šokėjai Eurovizijoje “triusikus” parodė anksčiau nei Inculto. Taigi net tame nesame originalūs.
Buvau parašiusi, kad teks kentėti nuo dar vieno triukšmingo kaimynų vakarėlio, bet, kad ir kaip keista, jis tvarkingai baigėsi iki vidurnakčio. Šaunumėlis Jokių priekaištų.
Jokių priekaištų.
English 
Lithuanian 