Pasiilgau…
… vengriškos liaudies šokių muzikos. Ech, duodavo garo:
Viskas labai paprasta. Tingus rytas, saulė. Marškinėliai, bridžai ir įsispiriamos šlepetės. Sodri arabiška kava su prieskoniais terasoje. Knyga rankoje ir pro Jens’o Lekman’o melodijas ausinuke prasimušantis besipešančių kačių klyksmas ar iš kaimynų karaoke automato sklindančios dainos. Purplelių flirtas ant elektros laidų. Kuskusas su pomidorais, sumaišytas su trintų alyvuogių pasta ir šlakeliu neaštraus tabasco. Nepriekaištingas dangus, įrėmintas šiferio stogo su apačioj pakibusiais kregždžių atitikmenų lizdais, balkonus palaikančių vamzdžių, lietvamzdžio viršaus su išsiklaipiusia Dovydo žvaigžde ir mano terasos stogo kraštelio. Taip turi būti.
Kaip žinia, tinklaraštis yra toks narcizistinis išradimas, leidžiantis jo mėgėjams pasijusti svarbesniems nei yra. Na, bet prieš datos keitimo dieną (galbūt kada nors ją ‘politkorektiškai’ taip pavadins) juk atleistina, ar ne?
Šiandien bandžiau ieškoti senesnių dienoraščio įrašų, rašytų lygiai prieš metus. Anksčiau rašiau dienorašty frype.lt, vėliau – Livejournal. Tačiau nieko metų senumo ten neradau. Continue Reading »
Kai penktadienį grįžau iš, kad ir kaip keista, izraeliečių organizuoto Kalėdinio pasisėdėjimo R. namuose tarp Tel Avivo ir Haifos, prie durų pasveikinau kaimynus filipiniečius su šv. Kalėdomis. Taip užsimezgė ilgas pokalbis, buvau pakviesta į vidų, privaišinta ir… pakviesta kartu keliauti į Betliejų. Žinoma, nedvejojau. Gavau pamiegoti tik tris valandas, o penktą ryto iškurnėjome į autobusų stotį. Ten laukė keli turistiniai autobusai – visi netrukus (nors ir gerokai vėluodami) prisipildė filipiniečių darbininkų. Buvau vienintelė europietė. Jiems tai atrodė nieko nenormalaus. Jie vadino mane Diva, kažkas pasakė, kad esu kaip “tarp jų nusileidęs angelas”, o viena moteris prašė iš arti nufotografuoti jos veidą šalia mano žalių akių. Taip prasidėjo įspūdžių kupina kelionė į Vakarų Krantą. Daugiau jos detalių – angliškame tinklaraštyje. Čia – asmeniškesni pastebėjimai.
2007-ieji: Daiva užsiregistruoja į feisbuką.
2008-ieji: Daiva pradeda rašyti tinklaraštį.
2009-ieji: Daiva įkelia savo pirmąjį jūtūbo klipuką.
Jis štai čia:
Iškilmingai pareiškiu, kad Twitter’io neturėjau ir neturėsiu.
Įspūdžiai iš Be’er Ševos – Wonderland tinklaraštyje ir kitos savaitės “Atgimime”.
Draugas feisbuke užsirašė, kad senu pasijusti verčia ne trisdešimties metų jubiliejus, o faktas, kad Freddie Mercury’s mirė prieš 18 metų. Kitaip tariant, kai aš buvau pradinėje mokykloje. Puikiai prisimenu, ką tuo metu žinojau apie vieno iš savo dviejų vaikystės herojų (kitas buvo John’as Lennon’as) gyvenimo ir mirties istoriją. Tėtis buvo sakęs, kad F.M. mirė nuo AIDS, ir mano vaikiškam protui buvo paaiškinta, jog tai baisi virusinė liga, kertanti žmogaus imunitetą. Prisimenu, kai pradinėj mokykloj kažkuria tema pakomentavau apie F.M. mirtį, mokytoja pasakė, kad garsiojo dainininko gyvenimo būdas buvo neįprastas, “jis neturėjo šeimos, turėjo daugybę moterų”. Tuomet nesupratau ryšio tarp “gyvenimo būdo” ir ligos.
Galvoju angliškam bloge parašyti apie 10-ąjį dešimtmetį Lietuvoje.
Pagaliau išlindau iš Tel Avivo ir jo orbitos ir išsiruošiau į couchsurfing’o susitikimą Haifoje. Planas buvo toks: atvažiuoju ketvirtadienį, penktadienį keliaujam į menininkų kaimą (Užupio svajonių alter ego), o šeštadienį – galbūt į garsųjį istorinį arabišką kaimelį Akko (Akrą). Apsistojau pas vieną CS narį, su kuriuo kelias savaites pasirašinėjau.
Ketvirtadienį tataigi įsiropščiau į traukinį ir išdardėjau į kelionę. Continue Reading »
Ką tik kvapniai tropiškai nulijo, sėdžiu kavinėje “Jeremiah”, ką tik išgėrusi fantastiško gėrimo iš pieno ir kokoso, pavadinimu sahlab. Groja Yael Naim muziką. Turguje gavau “bonusą” už kalbėjimą rusiškai.
Izraelietiškos pastos reklama: “Mūsų dantų pasta tokia skani, kad natūraliai prailgina dantų valymosi laiką, o tai sveika dantims”.
—
Niekas man nerašo komentarų, todėl tik iš google analytics žinau: esate ir skaitote
Kadangi vėl esu studentė, savotiškai miela prisiminti tam tikrus gyvenimo būdo atributus. Pavyzdžiui, planavimą “po stipendijos”. Gavusi stipendiją, planuoju keliauti į Jeruzalę, išbandyti muziejus, pirkti sau šio bei to. Continue Reading »