Neseniai žinomo viešojo intelektualo Laimanto Jonušio Facebook profilyje užvirė diskusija apie mano blogą. Būtent apie tai, ką išdėsčiau čia, – kodėl rašau moteriška gimine: vienaskaitinius daiktavardžius, susijusius su žmogomis, – jei subjekto lytis neaiški, daugiaskaitinius – jei į kategoriją įeina ar gali įeiti moterų. Ketinu greitai išdėstyti tai puslapyje „Apie“. Su L.Jonušiu susipažinau 2006 m. per Europos dieną. Jis tada negalėjo numatyti, kad neseniai iš Švedijos grįžusią entuziastingą studentę jo draugai po kelerių metų vadins visuomenės nuomonės formuotoja, dėl ko nustebau. Mielai pamatyčiau tą nuomonę – kad ir dar vieną blogą, žvelgiantį į gramatiką laisviau. L.Jonušys, kolega Stanislovas Kairys ir kiti teigia, kad kalbos nereikia pritempinėti prie ideologijų, nes ji turinti savą gyvenimą, o vyriškosios giminės daiktavardžių slapta ideologinė prasmė neregistruojama ją vartojant, išblukusi kaip kokių rusiškų keiksmažodžių pažodinė reikšmė (palyginimas mano). Aš teigiu, kad, siekdamos teisingesnės visuomenės, turime kurti kontrkultūrą, kurioje į pasąmonę kertančios gramatinės formos neturėtų to socialinio turinio, dėl kurio jos atsirado. S.Kairys žada debatus aprašyti, lauksime. Reklama: jei Jums įdomūs mūsų debatai, pirkite rytoj „Atgimimą“.

Na, o šiandien, skaitinėdama šį bei tą, supratau, kad turiu politines nuostatas ir daugiau kalbinių dalykų atžvilgiu. Jūs jau žinote, kad „rūšinį“ žmonijos įvardijimą vienaskaitoje laikau pernelyg svarbiu žodžiu, kad jam būtų suteiktas lytinis atspalvis, todėl rašau „žmoga“. Taip pat žinote, kad ir apie vyrus sakau „tekėti“ (arba „tuoktis“), o ne „vesti“. Tačiau į debatą dar norėčiau įjungti savo žiauriai nemėgstamus žodžius, kurių stengiuosi nevartoti, – „nekaltybė“ ir „(atsi)duoti“. Pamąstyti apie juos paskatino šis Delfi straipsnis. Remiamasi moksline apklausa, bet žurnalistės bando pavarijuoti terminais ir įveda liaudiškus. Continue Reading »

Tęsiu tradiciją iš feministinės perspektyvos aptarti įvairius popkultūros ir populiariosios psichologijos tekstus ir vaizdus. Šiandien Delfi skaičiau patarimų rinkinį apie tai, kaip intriguoti, stūmtraukio principu vilioti ir prie savęs išlaikyti vyrus. Siūloma demonstratyviai flirtuoti su kitais vyrais, vaidinti nuotaikų kaitą, apsimestinai pasiūlyti atvirus santykius, nutylėti šį bei tą apie savo gyvenimą, aiškiau išreikšti savo nuomonę ir norus. Nurodoma, kad už tokį elgesį bus sulaukta štai kokios naudos: vyras pajus konkurencinę dvasią, apipils gėlėmis ir komplimentais, puls tvirtinti santykius, domėtis ir spėlioti. Blogos mergaitės įvaizdžiui iliustruoti būtinai pasirinkta raudonai apsirengusi juodaplaukė. Continue Reading »

Ketvirtajame dešimtmetyje, kai TSRS dar nebuvo tokia kultūriškai konservatyvi, kokia vėliau tapo, kol dar nebuvo laimėjusi karo ir t.t., kažkas sukūrė štai tokį plakatą:

Užrašas: Kovo 8-oji – tarptautinė darbininkių maišto prieš vergovę virtuvėje diena. Šaltinis: Wikipedia

Liūdiniausia tai, kad jis didele dalimi neprarado savo aktualumo. Tik pasikeitė feminizmo karta ir akcentas nebededamas ant moterų kaip darbininkių emancipacijos. Neužtenka, kad moterys dirbs ir bus finansiškai nepriklausomos. Be to, pasirinkimo laisvė ir lygios galimybės turi būti prieinamos ne tik darbininkėms. Tačiau, jei pasklaidysite statistiką apie moterų padėtį ES, Lietuva bus gana aukštai pagal moterų vadovių skaičių, moterų užimtumą, bet itin žemai – pagal atotrūkį tarp vyrų ir moterų laisvalaikio.

Primenu, kad šiemet (tik ne Kovo švęsime šimtąsias pirmosios Tarptautinės moterų dienos (atsisakau ją vadinti „moters diena“, nes daugiskaita pabrėžia solidarumą) metines.

Puiki proga prisiminti seną, bet vis dar aktualų straipsnį apie vyrų profeministų grupelę. Manau, šaunūs jos nariai kalba patys už save, mano komentarai nebūtini.

ES portale yra štai tokie gerosios praktikos pavyzdžiai, kokių įvairių priemonių gali imtis valstybės ir socialiniai partneriai, kad naikintų atlyginimų atotrūkį tarp lyčių. Tarp tokių – teisiniai įpareigojimai įmonėms sekti ir skelbti skirtingų lyčių darbuotojų situaciją darbovietėje, profsąjungų susitarimai, specialios dienos ir iniciatyvos sąmoningumui kelti, aktualūs tyrimai ir t.t. O štai čia – patarimai darbdaviams, kaip naikinti nelygybę įmonėse, iš Jungtinės Karalystės. Tačiau Lietuva irgi nepėsčia: portalas lygus.lt pateikia patarimų, kaip įsivertinti, ar buvote diskriminuojami dėl amžiaus, patyrėte diskriminaciją skirstant darbo užmokesčius ar nukentėjote nuo seksualinio priekabiavimo, taip pat – ko imtis tokiu atveju.

Gero skaitymo ir atidaus taikymo!

Mano brolis, kuris yra šio tinklaraščio idėjos autorius ir IT prižiūrėtojas, anądien pasakė, kad daug įdomiau rašau apie feminizmą ir lyčių santykius nei apie nacionalistus. Šiandien nėra jokių degančių naujienų, kurias reikėtų „demaskatuoti“, užtat yra komercinė meilės diena, kuri yra puiki proga pakalbėti apie feminizmą. Net ne pakalbėti, o imtis veiksmų. Juk tam puiki proga, kai visuomenė iš visų mūsų tikisi, jog lakstysime apsikaišę pliušiniais daikčiukais ir iš lentynų šluosime saldainius, atvirukus ir apatinius su širdelėmis. Kita proga – tai, kad pabaigiau skaityti A.Levy knygą, kurią duosiu skaityti D.D. ir lauksiu komentarų Dar šiandien skaičiau du tik iš pažiūros nesusijusius straipsnius – apie etiketą ir apie profesijas. Apie juos kada nors vėliau.

Taigi atėjo laikas įsipareigoti. Continue Reading »

Ir nutik tu man taip… Vakar, grįžtant iš komandiruotės, įsigrūdau į miniatiūrinį, kokie visada skraido į Lietuvą, lėktuviuką, pasidėjau daiktus ir laukiu, kol kaimynas užleis man priklausančią vietą prie lango. „You want to sit there? No problem,“ pasakė kaimynas. Įsirangiau į kėdę – net man vietos pasirodė ne itin daug. Pasiėmiau knygą ir tikėjausi ramios, niekuo nuo kitų nesiskiriančios kelionės. Tačiau kai kas manė kitaip.

Kaimynas kažko užklausė, o paskui dar susizgribo: „O gal kalbat lietuviškai?“ Atsakiau, kad taip, ir greitai pasigailėjau – verčiau būčiau apsimetusi užsieniete… Siauros SAS lėktuvo kėdės vertė sėdėti arčiau nei norėtųsi, ir jaučiau alkoholio dvoką. Šalia sėdėjęs vyriškis buvo išgėręs ir norėjo kompanijos. Pirmiausia jis liepė nesijaudinti prieš pakilimą, viskas gerai, tik truputį purto. Pasakiau, kad gali manimi nesirūpinti. Jis neatstojo: aiškino, kad daugeliui žmonių būna sunkiausias pakilimas, kai kurie apsivemia, ir kad kreipčiausi, jei bus baisu. Atsakiau, kad skrendu ne pirmą kartą ir kad aš skrendu sau, o jis – sau, taigi gali manimi nesirūpinti. Kaimynui neatstojant, sugriežtinau toną, atvirai paprašiau atstoti, nes noriu skaityti. Jis siūlė kavos, komentavo apie tai, kad skaitau angliškai, kažką vebleno apie lėktuvo saugumą, gyrėsi, kad dažnai skraido. Continue Reading »

Atrodo, nieko daugiau neveikiu, tik baksnoju pirštais į netikusius komentarus spaudoje. Tačiau tai smagu – rytą pradėti nuo kelių minučių spaudos apžvalgos, atsidaryti naršyklėje sudominusius tekstus, tada per likusias pietų pertraukos minutes paskaityti, o baigus darbus – parašyti sugromuliuotą savo nuomonę. Šiandien man užkliuvo niekuo neypatingas ir gana tipiškas komentarėkas – paburbėjimai apie gender mainstreaming. Pradedama taip: “Gender Mainstreaming – tai ne kas kita, kaip pavojinga, gerai užslėpta ideologija, kuri turi sugriauti žmogų iš vidaus.”

Continue Reading »

Visoje ES moterys sudaro pusę matematikos ir statistikos absolventų/čių, o Estijoje – net 86 proc. Bulgarijoje ir Graikijoje pusė diplomuotų informatik(i)ų – moterys. Tiesa, inžineriniuose moksluose lygybės teks palaukti. Šaltinis – čia.

Tuo tarpu mano kolegė E. atkreipė mano dėmesį į šitą straipsniapalaikį, kuriame apklaustas tik vienas, bet, matyt, susidvejinęs sociologas (žr. antraštę). Nagi, ELTA, ir kaip tau negėda? Juk tai paistalai (ir kadangi tai mano tinklaraštis, o ne straipsnis, leidžiu sau taip pasakyti). Continue Reading »

Skaitau straipsnį: Bolzendahl, Catherine I. ir Myers, Daniel J.,”Feminist Attitudes and Support for Gender Equality: Opinion Change in Women and Men, 1974-1998.” Social Forces; Dec2004, Vol. 83 Issue 2, p759-789

Kadangi apklausų klausimai retai būna suformuluoti tiksliai pagal tyrėjų poreikius, autoriai pasirinko kelis klausimus: požiūris į abortus, požiūris į lytinius santykius už santuokos ribų, požiūris į moterų dalyvavimą politikoje ir požiūris į darbų pasidalijimą namuose. Vyrai iki neseniai daug labiau palaikė teisę į abortą, na, o iki santuokos intymaus gyvenimo džiaugsmais pasimėgauti visuomenei teisę būtų entuziastingai davę dar 8-ame dešimtmetyje. Įdomu tai, kad 9-ojo dešimtmečio viduryje ankstesnis liberalumas apnyko, bet atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų nuomonių išliko. Moterų politikoje klausimu atotrūkis buvo mažesnis, ir tam tikrais tarpsniais vyrai pirmavo. Kaip ir galima tikėtis, namų ūkio darbus dalytis gerokai labiau buvo linkusios moterys.

Išsilavinimas vidutiniškai stipriai lėmė moterų teigiamą požiūrį į visus minėtus dalykus. Baltosios moterys konservatyviau žiūrėjo į namų ūkio darbų dalijimąsi, o iki 1986 – ir į moteris politikoje. Miestietės buvo ženkliai liberalesnės dėl aborto ir ikisantuokinių santykių, katalikės mažiau dėl abortų, protestantiškų sektų narės konservatyviau žvelgė praktiškai į viską, žydės pasižymėjo gerokai liberalesniu požiūriu nei vidutiniškai į ikisantuokinius santykius, bet į moteris politikoje bei darbų pasidalijimą jų požiūris su laiku konservatyvėjo. Įdomu tai, kad mamos išsilavinimas itin menkai paaiškino pažiūrų skirtumus. Labai įdomi statistika, norėčiau tokios apie Lietuvą.