Temos Archyvai: Azijos studijos

Viskas, kas įdomu, naudinga ir susiję su Rytų Azija

Praėjus metams – dėmesys mano reportažams iš Tailando

Šią savaitę turėjau galimybę LRT laidoje Labas rytas pristatyti savo reportažus Tailande. Buvo tikrai įdomi patirtis apie tai kalbėtis su gerokai daugiau laiko toje šalyje praleidusiu Richardu Jonaičiu ir apskritai labai smalsu iš vidaus pamatyti mano vienintelės daugmaž reguliariai žiūrimos TV laidos studiją. Taip pat turėjau galimybę priesalyje trumpai pabendrauti su komanda, sukūrusia droną pilstuko fabrikams aptikti. Įrašas čia.

Kitą dieną Socialinio vystomojo bendradarbiavimo tinklo kvietimu pristačiau savo kelionę ir papasakojau visokius nuotykius, kurių nesudėjau į straipsnius ir kol kas neaprašiau tinklaraštyje. Vis pagalvoju, ar nepataupyti jų kelionių knygai…

Visi straipsniai iš Tailando čia.

 

Kodėl VU apsimeta, kad Kaunas neegzistuoja?

Kai pradėjau dirbti VDU Azijos studijų centre, naiviai maniau, kad mano ryšiai Vilniuje padės tiesti tiltus tarp įvairių institucijų. Tačiau per savo trumpą darbo laiką pastebėjau, kad geros valios kitų universitetų atžvilgiu VU labai maža, švelniai tariant. Vilniaus universiteto bendruomenė yra netiesiogiai neleidusi studentėms (kodėl mano tinklaraštyje viskas moteriškąja gimine?) dalyvauti renginiuose Kaune, paprašyta paskleisti informaciją, pasilaikė ją sau, ignoravo kauniečių dalyvavimą bendruose renginiuose, ypač pristatant juos diplomatėms ir politikos formuotojoms. Tačiau naujausias pavyzdys su filmo premjera šokiravo.

Prieš kurį laiką į Lietuvą atvyko filmo „Persona non grata“ prodiuserės – komanda nutarė pasaulinę premjerą surengti Lietuvoje. Apžiūrėjo tinkamas vietas Vilniuje bei Kaune, išsirinko „Romuvos“ kino centrą. Į pristatymą atvyks pagrindinės aktorės ir kitos komandos narės. Jis vyks spalio 13 dieną. Tačiau VU ėmė skelbti, kad premjera vyks diena vėliau VU patalpose.

Skaitykite toliau

Pasakojimas apie Tailandą LRT laidoje

Grįžusi iš Tailando, su dar gana šviežiais įspūdžiais pirmadienį nukeliavau į LRT studiją, kur pasakojau, ką pavyko ten pamatyti ir išgirsti. Tai buvo pirmoji mano tiesioginio kalbėjimo per radiją iš studijos patirtis. Paklausykit mediatekoje (nuo 95:30).

Radijui visada puoselėjau ypatingus jausmus. Užaugau su LRT: į atmintį ilgam įsėdo pratisais balsiais diktorės sakomas legendinis studijos adresas – Konarskio 49. Kai kuriuos garsus, pvz., signalizuojančius žinių pradžią, jie naudoja iki šiol. Ir štai aš ten – studijoje, kuri vaikystėje man atrodė tokia mistiška. Dabar turiu LRT dirbančių draugių, ne kartą lankiausi radijo patalpose, bet šįkart pirmą kartą įžengiau į tiesioginio eterio kambarėlį, kur, mikrofonų puokštės atskirta nuo vedėjų, pasakojau apie savo kelionę. Tikiuosi, tai ne paskutinis kartas.

Apie Tailandą rašau straipsnių seriją, kurią galite rasti čia.

Tailando istorijos

2015 m. kovą dalyvavau organizacijos Minority Rights Group mokymuose Tailande apie etninių mažumų padėtį ten. Kaip jau rašiau, per mokymus teko apsilankyti nacionaliniame parke, kuriame iškyla etninių mažumų apsaugos problemų. Kita programos dalis buvo nepriklausomas žurnalistinis tyrimas. Ką mes ten matėme?

  • Kalbėjome su žurnaliste, persekiojama dėl to, kad padėjo užsienio žiniasklaidai tyrinėti rohingya mažumos padėtį (žr. antrąjį straipsnį), dar pora žurnalistų, po to savarankiškai padariau interviu su žiniasklaidos profesinėmis asociacijomis;
  • Susitikome su dingusio aktyvisto sutuoktine, tęsiančia jo palikimą. Kalbėjomės su mažumų bendruomenių lyderėmis;
  • Po to savarankiškai keliavau į Čiangmajų, kur kalbinau vietines verslininkes, vienaip ar kitaip susijusias su etninėmis mažumomis, taip pat aplankiau priemiesčių lūšnynus. Kolegė, su kuria kartu ten keliavome, parašė štai ką;
  • Telefonu pakalbinau porą etiško turizmo paslaugas siūlančių įmonių, apžvelgiau jų tinklalapius.

geles-budaGrįžusi po truputį išleidžiu į pasaulį straipsnius iš Tailando:

Pirmasis – apie šaunias verslininkes, kurios, panaudodamos savo kūrybiškumą, susikuria darbo vietą sau ir aplinkiniams (Euroblogas).

Antrasis – apie blogėjančią žurnalistų padėtį tebesant populistinei valdžiai ir valdžią perėmus armijai (Equal Times, anglų k., išversta į prancūzų ir ispanų k.).

Trečiasis – apie tai, kaip jaunuoliai renkasi vienuolio ar dvasininko kelią, siekdami mokslo (Kauno žinios). Šis straipsnis dalyvavo projekto Media4Development konkurse (socialiniuose tinkluose – žyma #M4Dproject) ir buvo perspausdintas Lietuvos žiniose.

Ketvirtasis – apie amatininkes ir jų darbo sąlygas (Equal Times, anglų k., išversta į prancūzų ir ispanų k.)

Penktasis – ko vengti ir kuo pasitikėti norint tausoti aplinką ir bendruomenes turistų pamėgtame Tailande (Intelligent Life Nr. 35):

Kai kurie keliautojai mano, kad vienintelė autentiška ir etiška patirtis – atsisakyti tarpininkų ir patiems nuvykti į kaimus. Tačiau kuo mažiau prie turistų pripratę ir svetingesni vietiniai, tuo didesnį jiems stresą gali kelti nesugebėjimas suteikti atvykėliams, jų požiūriu, tinkamų sąlygų. Nežinodami vietinių papročių, turistai kai kada įeina į kaimą per ne tuos vartus, o duodami gyventojams dovanų, pakerta kaimo vadovų autoritetą ir galią skirstyti gėrybes.

Šeštasis – apie turistinius ir neturistinius pastebėjimus Čiangmajuje (Verslo pietūs Nr. 1, p. 12). Vienas iš pasakojimų:

Mano gyvenimas labai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Dabar kaimuose augantys vaikai bent jau gali įgyti išsilavinimą ir, be gimtosios, kalba bent dviem kalbomis (tajų, kinų ir/ arba anglų),“ – pasakoja Lee [Ayu Chuepa], įtikėjęs, kad būti iš etninės mažumos – papildoma galimybė, o ne trūkumas. „Mokykloje nesakydavau, kad mano tautybė – akha. Bet dabar pripratau ir netgi taip pavadinau savo prekinį ženklą. Į Italiją [mugę Turine – D.R.] vykau su tautiniu kostiumu. Išskirtinumas yra išskirtinumas,“ – sako savo TED tinklo kalba išgarsėjęs ir daug pasaulio apkeliavęs verslininkas.

Taip, tarptautiniu mastu garsus verslininkas tikrai skyrė nemažai laiko, ir gabalėlis jo įdomaus pasakojimo dabar yra žurnale Verslo pietūs. Pakelį Akha Ama kavos pupelių, įsigytą vėliau iš hipsterinės parduotuvės, smagiai suvartojau Kaune.

Taip pat – pasakojimas apie kelionę LRT laidoje „Ryto garsai“ (nuo 95:30), LRT laidoje „Labas rytas“, LRT žiniose apie karaliaus mirtį spalio 14 d., keli pasvarstymai apie kelionę tinklaraštyje ir Suomijoje įsikūrusiam keliakalbiui portalui apie Kiniją ir Rytų Aziją „GB Times“

Užburiančios gerklinio dainavimo platybės VDU

Šią savaitę ėjau į grupės Altai Khangai koncertą VDU. Tai buvo ne akademinei bendruomenei skirtas, o komercinis renginys, bet buvo įdomu pagalvoti ir apie tai, koks svarbus kultūrinis centras VDU tapo.

Pirmą kartą gerklinį dainavimą išgirdau prieš kokius 12 metų, kai vienas draugas atsivežė tokio tibetietiško dainavimo pavyzdžių. Skambėjo įdomiai, bet nebuvo kažkas, ko klausyčiau dėl estetinio malonumo. Tokio dainavimo grožį man atskleidė virtuali pažintis su Tuvos grupe Huun Huur Tu. Todėl nedvejodama nuėjau pasiklausyti ir jų kolegų iš Mongolijos.

Skaitykite toliau

Mano komentarai apie Azijos politiką LRT radijuje

Žurnalistinį darbą paskutiniu metu dirbu retai ir dažniau rašau į angliškus leidinius, bet dabartinis darbas sudaro puikias sąlygas padėti kolegėms rengti žinių laidas apie Rytų ir Pietryčių Azijos politiką. Šiemet jau kalbėjau:

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda toks dalykas kaip politologinė Rytų Azijos specializacija. Kaip matote, neretai reportažai apie Rytų Aziją cituoja mane ir mano bičiulį, buvusį bendrakursį Konstantiną Andrijauską, dirbantį MRU. Kai mes studijavome, Rytų Azijos studijos glaudėsi filologijos, filosofijos ir istorijos fakultetuose.