Pavasario (nors iš tiesų tai visai ne jo) proga pakalbėkime apie seksą. Kad ir kaip švarinčiau savo lietuvių kalbą, kaip žinote, paprastai šį žodį sąmoningai rašau su x, taigi taisyklinga rašyba rodo, kad šį žodį daug kartų linksniuosiu. Kaip netrukus įsitikinsite, pavasaris čia niekuo dėtas. Continue Reading »
Labai šauniai sukaltas V.Laučiaus komentaras. Ta proga – štai ką manau aš.
Ir nutik tu man, kad į naują knygą apie Lietuvos madą nepateko Žozef Statkus (kirčiuoti paskutinį skiemenį, o dar geriau – pratinkitės sakyti “de Statkus”). Lietuvos provincialų viltis, garsiausias pasaulio lietuvis po Hanibalo Lekterio, dizaineris, be kurio drapanėlių neapsieina nė viena padori karalienė (na, jūs juk žinote, kiek šiais laikais nepadorių karalienių), genijus, kurio įgimtas geras skonis į pilkų cepelinų žemę nusileido per pralietą Napoleono kario sėklą, gavo šitokį “ignorą”…
Manyčiau, Jo Statkevičiaus mėgstamiausias žodis, kalbant apie Lietuvą, yra “gėda”, taigi nenuostabu, kad jam bus gėda knygą kam ir rodyti. Knygos autoriai, žinoma, išties prarado istorijos dalį, nes, kad ir kaip vertintume J.Sta asmenybę, jo rūbai pakenčiami, vardas žinomesnis nei kitų dizainerių, ir visi apie knygą kalbės kaip turinčią tam tikrą vakuumą, tarsi pačioje knygoje būtų pastatyta tuščia kėdė būtent jam. Tačiau manau, kad net per tokį neigiamą viešumą knygos autoriai išlošė daug. Apie paprastą knygą apie madą nebūtų tiek rašoma, kiek apie skandalą, kad joje nėra visų mylimo “Juozuko”. Taip jau veikia žiniasklaida.
O aš jam paguosti sugalvojau ta proga naują pseudonimą, jei kada prireiktų, ypač užkariaujant ne kokio elito, o paprastų cepelinų širdis, – ŽoSt-kus.
Iš sociologinės perspektyvos mane labai domina portalo Delfi, neseniai kažkur pripažinto sėkmingiausiu dešimtmečio verslo projektu, dešinė skiltis. Ji prasideda kartais visai įdomiais Delfi TV epizodais. Po to seka rusiškojo Delfi anonsas, kurio viršuje beveik visada įmontuotas kieno nors tarpkrūtis. Veidai keičiasi, bet krūtys daugmaž vienodos, skiriasi tik soliariumo suteiktu atspalviu, todėl kasdien skaitantiems Delfi jau turbūt seniai neužkliūva. Continue Reading »
Nustebino tokia skurdo Latvijoje statistika… Pralenkė Rumuniją. Labai matosi tendencija, kad labiausiai skursta korumpuotos Pietų Europos ir krizės nušluotos neoliberalios Baltijos trejeto ‘blogovės valstybės’, tuo tarpu turtingoms gerovės valstybėms su plataus masto perskirstymu ir gerovės valstybės elementų išlaikiusioms Centrinės Europos šalims sekasi geriausiai.
Kietai sukaltas A.Račo tinklaraščio įrašas apie “galvų kapones” ir nebloga komentaruose užvirusi diskusija. Tie atleidinėjimai su menkais paaiškinimais tikrai tokie kaip čia pasakius, ir prezidentės arogancija akivaizdi, bet tuo pat metu politologų draugiškumas ir priešiškumas irgi ne mažiau matomi…
Beje, Račo tinklalapyje dar skaičiau apie tai, kad Bžeskas, kaip supratau, teisėjaudamas kažkokiose eilinėse muzikinėse varžybose, ant stalo užsikėlė sidabrinius batus ir eilinį kartą nusišnekėjo. Kadangi jau ilgai neturėjau progos sužinoti naujausias Lietuvos buržujų naujienas, labai juokinga buvo skaityti iš konteksto ištrauktą pastebėjimą ir vizualiai įsivaizduoti tuos sidabrinius batus. Įsivaizduoju juos smailiomis nosimis. Priderintus prie sidabrinių plaukų. Teisybė? 
Nagi ėmiau ir susigundžiau atlikti asmenybės testą. Jis puikiai diagnozavo mano hipersocialumą, juokiausi iš to “polinkio dusinti”, nepastebėjau didelės savo įtakos žmonių grupėms. Šiaip ar taip, buvo įdomu. Na, bet nieko sau puslapėkas, iš karto siūlo pažintis…
Dabar truputis naujienų.
Šiandien peržiūrėjau mėnesio statistiką, pagal kokius raktažodžius daugiausiai žmonių susirado šį mano tinklaraštį. Viršūnėje buvo, kaip galima nuspėti, mano vardas ir pavardė: užrašyti lietuviškai, šveplai, be tarpo ir pan. Smagu, kad tiek žmonių nori kažką apie mane sužinoti, net jei jie manęs nemėgsta galbūt. Įdomu tai, kad šešis lankytojus atvedė informacijos apie navius (filmo “Avatar” čiabuvius) paieška, keturi ieškojo kažko apie patį filmą, po du lankytojus ieškojo informacijos apie mano mėgstamą dainininkę Aster Aweke ar apie atsivertimą į judaizmą. Kitos aktualios temos buvo “hermetinė diplomatija TSPMI”, politkorektiškumas, Hundertwasser tapyba ir pan. Ta proga, kad žmonės mane suranda ieškodami tokios skirtingos informacijos, norėčiau dar užsukti tokią mini apklausėlę. Kaip žinia, šiam mano tinklaraščiui – penki mėnesiai, tad puiki proga išsiaiškinti Jūsų, skaitytojai, poreikius.
Nesusiję dalykai. Pirma, kad ir kaip būtų gaila partizanų, gal kas galėtų man paaiškinti, kas nemoka skaityti? Ar aš, mokiusis, kad nusikaltimai žmoniškumui – tai “sąmoningai rengiami didelio masto arba sistemingi civilių užpuldinėjimai”, o genocidas – žudymas, žalojimas, mirtinų gyvenimo sąlygų sudarymas, prievartinis gimstamumo ribojimas, prievartinis vaikų perdavimas, padaryti siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei? Ar tie, kas įpaišo čia kad ir kokių patriotiškai svarbių, bet visgi sukarintų darinių narių žudymą? Manau, partizanams civilio statusas neturėtų galioti, kaip nekaip, tai buvo sukarintos grupuotės. Cituoju: “Pagal tarptautinę humanitarinę teisę asmenys, kurie dalyvauja kariniuose veiksmuose, vadinami kovotojais (combatant)” (sukilėliai įeina į šią sąvoką). Na, gal čia tik straipsnyje keistokai suformuluota, gal apačioje esantis “backgrounder’is” nesusijęs su partizanais, o tik priminimas, kad yra pareikšta kaltinimų ir nusikaltimais žmoniškumui…
Antra keista istorija. Negaliu atsižavėti antrašte, po kuria slypi straipsnis apie nelegalius imigrantus – “Į Lietuvą atšliaužė du naivūs rusai“. Nepasakysi, kad antraštė meluoja, bet atkreipkit dėmesį į formuluotes. Ašliaužė – lyg šliužai. Naivūs – kvaileliai. Ne “du vyrai”, kaip būtų parašyta apie lietuvius, ne “du nelegalai”, o, kas antraščių redaktoriaus/ės laikoma labai svarbu, du tam tikros tautybės atstovai. Tautybės, kuri, deja, Lietuvos viešajame diskurse neretai minima kontekste, kuriame lengvai gali atsidurti šliaužimas ir kvailumas. Na, kiek gi galima?
Žinelė apie Britijoj atliktą kokybinį tyrimą, kurią nusikopijavau iš Mildos S. Buvo tiriama vyrų lankymosi pas prostitutes motyvacija. Geriausiai rezultatus susumuoja šis sakinys: “Discovering the women were trafficked, pimped or otherwise coerced would appear not to be so effective. Almost half said they believed that most women in prostitution are victims of pimps [...]. The men knew, to some extent, about abuse and coercion in prostitution – they weren’t operating under the convenient illusion that women enter the trade because they love sex.
Kadangi nuo pirmosios Sausio 13-osios praėjo jau daug metų, visi pastaruoju metu stengiasi pasakyti apie ją ką nors nebanalaus. Noriu pasidalyti dviem tinklaraščių įrašais: KTUG direktoriaus B.Burgio ir filosofo, MEP’o L.Donskio. Continue Reading »
Wonderland Blog