Sveiki atvykę į Daivos Repečkaitės asmeninę interneto svetainę.

Apie tinklaraštį

Tai yra asmeninis internetinis dienoraštis. Juo stengiuosi aprašyti savo kelionių įspūdžius, įvairius pastebėjimams apie visuomenę, pateikti savo nuomonę ir komentarus apie įvairius reiškinius, skaitytų knygų ir matytų filmų recenzijas, supažindinti neskaitančias „Atgimimo“ su mano straipsniais ir komentarais. Nepaisant mano darbo, skaitydami netaikykite jam profesinių ar kitokių objektyvumo standartų. Gerai ištyrinėti, pasverti ir „subalansuoti“ tekstai sugula straipsniuose. Neseniai pradėjau čia publikuoti man žinomas studijų galimybės.

Tinklaraščio etikos kodeksas

  • Niekada neišgalvoju teiginių ir nepateikiu kaip faktų, jei nemanau, kad taip yra.
  • Niekada sąmoningai nenuslepiu turimos informacijos, kuri galėtų pakeisti skaitytojų nuomonę apie aprašomą reiškinį, nebent tai reikalinga apsaugoti šaltinio ar kitų asmenų privatumui.
  • Jei informacija girdėta iš vieno nepatikrinto šaltinio ar paskalų, tai nurodoma tokiais žodžiais kaip “panašu, kad…”, “teko girdėti, kad…”.
  • Priimu skaitytojų pageidavimus pasidomėti viena ar kita tema, bet nerašau tekstų pagal užsakymą (niekas ir nesiūlo…).

Tinklaraštis veikia pagal “Creative Commons” licenciją. Cituojant tinklaraščio įrašus būtina nurodyti šaltinį, negalima čia pateikiamos medžiagos pakeisti ir pateikti kaip naujo kūrinio, naudoti komerciniams tikslams. Cituojant interneto tinklalapiuose, būtina įdėti aktyvią nuorodą į šį tinklaraštį.

Apie autorę

2003 m. po trejų fantastiškų metų baigiau Kauno technologijos universiteto Gimnaziją ir išvykau gyventi į Vilnių. Baigiau politikos mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 2005 m. – 2006 m. gyvenau ir studijavau Göteborge, Švedijoje, iš kur yra kilęs vienas iš mano visų laikų mėgstamiausių dainininkų, kur žuvimi mojuoja Poseidonas, o vienoje iš Hagos kvartalo kavinių gali gauti tokio dydžio cinamoninę bandelę, kad du žmonės gali pavalgyti. 2005-2008 m. dirbau užsienio politikos apžvalgininke savaitraštyje „Atgimimas“, kartais rašydavau ir kitur, dabar ten turiu skiltį apie socialines problemas. 2008 m. baigiau sociologijos ir socialinės antropologijos magistratūrą Centrinės Europos universitete Budapešte, ir, grįžusi į Lietuvą, įsidarbinau analitike Viešosios politikos ir vadybos institute. 2009 m. kovo-balandžio mėn. gavau Japonijos fondo stipendiją ir dirbau prie individualaus tyrimo apie migraciją Tokijo Universitete, paskui dar gavau stipendiją akademinei stažuotei Tel Avive, o šiuo metu neakivaizdiniu būdu studijuoju doktorantūroje Laisvajame Amsterdamo universitete. Dėstau VU. Pagal galimybes dalyvauju Laisvojo universiteto (LUNI) veikloje.

Žurnalistinius įgūdžius tobulinau mokymuose apie Europos kaimynystės politiką (Briuselis-Kijevas, 2007 m., organizavo Europos žurnalistų centras) bei Balkanų valstybių eurointegraciją (Belgradas-Zagrebas-Liubliana, 2008 m.: Europos jaunųjų žurnalistų konkurso „Praplėsk savo akiratį“ laimėtojų finalinė kelionė, organizavo Europos Komisija ir MediaConsulta), ES plėtros perspektyvas (Briuselis, 2008 m. rugsėjis, organizavo Europos Komisija), žurnalistikos ateitį (Briuselis, 2010 m., konferencija „Žurnalistas – nykstanti rūšis?“, organizavo European Youth Press) taip pat – kursuose “Žiniasklaida, demokratizacija ir tarptautinė plėtra” (Budapeštas-Novi Sadas, 2009 m., organizavo Centrinės Europos universitetas ir Pensilvanijos universiteto Annenbergo komunikacijos studijų mokykla), Cafe Babel akademijoje (Stambulas, 2010 m.). Fotografijos mokiausi „Menų avilyje“ ir Europos jaunimo žiniasklaidos konvencijos (Berlynas, 2010 m.) mokymuose.

Mano aplankytų miestų žemėlapis:

Mano dėmesys: instituciškai ir neistituciškai mokausi fotografuoti miestus, vertinu skaitymui viešajame transporte tinkamus romanus, mėgstu mokytis naujų kalbų, įvairiapusiškai domiuosi Japonija ir integruoju šį pomėgį į akademinę veiklą. Akademiniai interesai: lyčių, etninių grupių ir valstybių stereotipai žiniasklaidoje bei reklamoje, tarptautinė migracija, ypač iš lyčių studijų perspektyvos, kultūriškai sąlygotos demokratijos sampratos.

Mano aktualijos: Rašau tinklaraštį “Wonderland“. Fiksuoju. Dalijuosi.

Mano trumpalaikiai siekiai: mokėti bent 500 kanji (japoniškų ideogramų), perskaityti originalo kalba švedų autorių rašytas savo vaikystės knygas, išmokti savo mintis reikšti vaizdais.

Mano skaitaraštis:
Anita Nair “Moterų kupė” – viena skaniausių perskaitytų knygų
Haruki Murakami “Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas” ir pan. – lengva šiza, parašyta taip, lyg būtų savaime suprantamas dalykas.
Franzas Kafka “Procesas”, “Šakalai ir arabai”, novelės – tamsumos ir netikėtumų koncentratas.
Antoine’as de Saint-Exupery “Žemė – žmonių planeta”, “Mažasis princas” – kai norisi paprasto, vaikiško gėrio.
Yasunari Kawabata “Tūkstančiai gervių”, “Sniegynų šalis” – tiek estetikos, kad pasidaro nesvarbu, kas vyksta su veikėjais.
Kenzaburo Oe “Pavėlavęs jaunimas”, “Asmeninė patirtis” – mažai kas moka taip tiksliai kalbėti apie pyktį ir nusivylimą.
Icchokas Meras “Lygiosios trunka akimirką” – geriausia mano skaityta novelė II pasaulinio karo ir Holokausto tema lietuviškai. Angliškai gal būtų Edit Bruck “Who loves you like this”
Banana Yoshimoto “Asleep”, “Kitchen”, “Goodbye Tsugumi” – lengvėsis, itin tinkamas skaityti prie jūros arba hamake
Karel Čapek “Karas su salamandromis” – geriausia futuristinė distopija, nes šiaip netoleruoju šio žanro
M.G. Vassanji “Book of secrets”

Dabar skaitau garsųjį Kristinos Sabaliauskaitės romaną „Silva rerum“.

Mano klausaraštis:
Jens Lekman – visada, nes tai yra tikras gioteborgietiškas gėris
Peter, Bjorn & John – švediškai gėrio tradicijai tęsti
Ali Farka Toure – praskaidrėjimui
HIM – patamsėjimui (traukiny)
Devendra Banhart – niekas nemoka rašyti tokių dainų žodžių
Blind Guardian – kai reikia sunkiau, bet ne sunkiai
The Beatles – vaikystės nostalgijai maitinti ir karaokei Japonijoje
Regina Spektor – šypsenai ištraukti
Idan Raichel Project – nes jie yra jėga
Jurga Šeduikytė – kol kas geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvos nesunkiajai muzikai, ir puikiai koncertavo Budapešte 2007 rudenį.
Salif Keita – nes veža
Mogwai – tinka mokantis
Mattafix – tinka važiuoti metro
Yael Naim – tinka važiuoti traukiniu
Belga – tinka prisiminti Vengrijai
Jei klausausi visų turimų Modest Mouse dainų, reiškia, atėjo ruduo

-

Spauda apie mane

“Kauno diena” apie šimtukininkus