Sveiki atvykę į Daivos Repečkaitės asmeninę interneto svetainę.

Apie tinklaraštį

Tai yra asmeninis internetinis dienoraštis. Juo stengiuosi aprašyti mano kelionių įspūdžius, įvairius pastebėjimams apie visuomenę, pateikti mano nuomonę ir komentarus apie įvairius reiškinius, skaitytų knygų ir matytų filmų recenzijas, supažindinti neskaitančius “Atgimimo” su mano straipsniais ir komentarais. Nepaisant mano darbo, skaitydami netaikykite jam profesinių ar kitokių objektyvumo standartų. Gerai ištyrinėti, pasverti ir “objektyvūs” tekstai sugula straipsniuose. Neseniai pradėjau publikuoti man žinomas studijų galimybės.

Tinklaraščio etikos kodeksas

  • Niekada neišgalvoju teiginių ir nepateikiu kaip faktų, jei nemanau, kad taip yra.
  • Niekada sąmoningai nenuslepiu turimos informacijos, kuri galėtų pakeisti skaitytojų nuomonę apie aprašomą reiškinį, nebent tai reikalinga apsaugoti šaltinio ar kitų asmenų privatumui.
  • Jei informacija girdėta iš vieno nepatikrinto šaltinio ar paskalų, tai nurodoma tokiais žodžiais kaip “panašu, kad…”, “teko girdėti, kad…”.
  • Priimu skaitytojų pageidavimus pasidomėti viena ar kita tema, bet nerašau tekstų pagal užsakymą (niekas ir nesiūlo…).

Cituojant tinklaraščio įrašus būtina nurodyti šaltinį. Cituojant interneto tinklalapiuose, būtina įdėti aktyvią nuorodą į šį tinklaraštį.

Apie autorę

Mano datos. Pradėsiu nuo įdomybės: esu gimusi 13-tą dieną. Todėl poliklinikose ir kitose vietose, kur plaukioja atviri duomenys, nuolat sulaukiu klausimų: ar nesijaučiu nelaiminga? Galiu iš karto atsakyti: 13 yra mano labai mėgstamas skaičius, ir mėgstu sakyti, kad dėl šios gimimo datos manęs neveikia prietarai.

2003 m. po trejų fantastiškų savęs atradimo iš naujo metų baigiau Kauno technologijos universiteto Gimnaziją ir išvykau gyventi į Vilnių. Baigiau politikos mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 2005 m. – 2006 m. gyvenau ir studijavau Göteborge, Švedijoje, iš kur yra kilęs vienas iš mano visų laikų mėgstamiausių dainininkų, kur žuvimi mojuoja Poseidonas, o vienoje iš Hagos kvartalo kavinių gali gauti tokio dydžio cinamoninę bandelę, kad du žmonės gali pavalgyti. Nuo 2005 m. iki dar visai neseniai dirbau užsienio politikos apžvalgininke savaitraštyje “Atgimimas”, kartais rašydavau ir kitur, dabar ten turiu skiltį apie socialines problemas. 2008 m. baigiau sociologijos ir socialinės antropologijos magistratūrą Centrinės Europos universitete Budapešte, ir, grįžusi į Lietuvą, įsidarbinau analitike Viešosios politikos ir vadybos institute. 2009 m. kovo-balandžio mėn. gavau Japonijos fondo stipendiją ir dirbau prie individualaus tyrimo apie migraciją Tokijo Universitete. Žurnalistinius įgūdžius tobulinau mokymuose apie Europos kaimynystės politiką (Briuselis-Kijevas, 2007 m., organizavo Europos žurnalistų centras) bei Balkanų valstybių eurointegraciją (Belgradas-Zagrebas-Liubliana, 2008 m.: Europos jaunųjų žurnalistų konkurso “Praplėsk savo akiratį” laimėtojų finalinė kelionė, organizavo Europos Komisija ir MediaConsulta), ES plėtros perspektyvas (Briuselis, 2008 m. rugsėjis, organizavo Europos Komisija), taip pat – kursuose “Žiniasklaida, demokratizacija ir tarptautinė plėtra” (Budapeštas-Novi Sadas, 2009 m., organizavo Centrinės Europos universitetas ir Pensilvanijos universiteto Annenbergo komunikacijos studijų mokykla).

Mano dėmesys: instituciškai ir neistituciškai mokausi fotografuoti miestus, vertinu skaitymui viešajame transporte tinkamus romanus, mėgstu mokytis naujų kalbų, įvairiapusiškai domiuosi Japonija ir integruoju šį pomėgį į akademinę veiklą. Akademiniai interesai: lyčių, etninių grupių ir valstybių stereotipai žiniasklaidoje bei reklamoje, tarptautinė migracija, ypač iš lyčių studijų perspektyvos, kultūriškai sąlygotos demokratijos sampratos.

Mano aktualijos: Po metų Vilniuje, kur dirbau dviejuose darbuose ir visaip bandau nebūti tipiškas išsilavinusios viduriniosios klasės individas (akademinių metų eigoje savanoriavau kaip anglų kalbos mokytoja VU Gamtos mokslų fakultete), dabar gyvenu Tel Avive. Rašau tinklaraštį “Wonderland“.

Mano džiugesys: jūra, meniškos sielos, pavasaris, žemuogės, antikvariatai, seni rusiški “multikai”, Jensas Lekmanas, japoniškas maistas, arbata, žodžių žaismai.

Mano nepagarba: sausakimšas viešasis transportas; piktas neoliberalizmas; lūžtantys Windows’ai; žmonės, kurie domisi Rytų Azija todėl, kad tai madinga ir egzotiška; politikas, pasiūlęs susimesti ir išsipirkti “Lietuvą”.

Mano trumpalaikiai siekiai: mokėti bent 500 kanji (japoniškų ideogramų), perskaityti originalo kalba švedų autorių rašytas savo vaikystės knygas, išmokti savo mintis reikšti vaizdais.

Mano skaitaraštis:
Anita Nair “Moterų kupė” – viena skaniausių perskaitytų knygų
Haruki Murakami “Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas” ir pan. – lengva šiza, parašyta taip, lyg būtų savaime suprantamas dalykas.
Franzas Kafka “Procesas”, “Šakalai ir arabai”, novelės – tamsumos ir netikėtumų koncentratas.
Antoine’as de Saint-Exupery “Žemė – žmonių planeta”, “Mažasis princas” – kai norisi paprasto, vaikiško gėrio.
Yasunari Kawabata “Tūkstančiai gervių”, “Sniegynų šalis” – tiek estetikos, kad pasidaro nesvarbu, kas vyksta su veikėjais.
Kenzaburo Oe “Pavėlavęs jaunimas”, “Asmeninė patirtis” – mažai kas moka taip tiksliai kalbėti apie pyktį ir nusivylimą.
Icchokas Meras “Lygiosios trunka akimirką” – geriausia mano skaityta novelė II pasaulinio karo ir Holokausto tema lietuviškai. Angliškai gal būtų Edit Bruck “Who loves you like this”
Banana Yoshimoto “Asleep”, “Kitchen”, “Goodbye Tsugumi” – lengvėsis, itin tinkamas skaityti prie jūros arba hamake
Karel Čapek “Karas su salamandromis” – geriausia futuristinė distopija, nes šiaip netoleruoju šio žanro
M.G. Vassanji “Book of secrets”

Dabar – Olgos Rogačevos-Agur ankstyvosios poezijos rinktinė (rusų k.)

Mano klausaraštis:
Jens Lekman – visada, nes tai yra tikras švediškas gėris
Peter, Bjorn & John – švediškai gėrio tradicijai tęsti
Ali Farka Toure – praskaidrėjimui
HIM – patamsėjimui
Devendra Banhart – niekas nemoka rašyti tokių dainų žodžių
Blind Guardian – kai reikia sunkiau, bet ne sunkiai
The Beatles – vaikystės nostalgijai maitinti ir karaokei Japonijoje
Regina Spektor – šypsenai ištraukti
Idan Raichel Project – nes jie yra jėga
Jurga Šeduikytė – kol kas geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvos nesunkiajai muzikai, ir puikiai koncertavo Budapešte 2007 rudenį.
Salif Keita – nes veža
Mogwai – tinka mokantis
Mattafix – tinka važiuoti metro
Yael Naim – tinka važiuoti traukiniu
Belga – tinka prisiminti Vengrijai

Muzikos legaliai siunčiuosi iš žurnalo “Pravda” tinklalapio – pusę pratrinu ir išsirenku klausomiausius.

-

Spauda apie mane

“Kauno diena” apie šimtukininkus

-

Dar svarbu žinoti – tiesos ir netiesos apie mane, taupančios mano straipsnių komentatorių ir kitų mano “gerbėjų” interneto erdvėje laiką.

TIESOS

  • Tarybų Sąjungoje gyvenau “tik” šešerius metus, todėl tikrai neatsimenu, kaip ten viskas buvo.
  • Buvau gana persekiojamas vaikas “Rasos” gimnazijoje (tuo metu turėjusioje ir penktas-aštuntas klases), bet laiku iš ten ištrūkau.
  • Išlaikiau valstybinius egzaminus penkiais 100-ukais.
  • Mano pažiūros nuo to laiko, kai pradėjau rašyti, keitėsi. Plėtėsi ir žinių laukas, todėl kai kurie anksčiau parašyti teiginiai dabar pačiai atrodo naivūs/vienpusiški. Gyveni ir mokaisi.
  • Pirmame kurse nebuvau sąmoninga kairioji (ir mane labiau veikė bendras TSPMI idėjų laukas), bet dabar esu. Priklausau judėjimui NK95, kuris nėra partija ir iš nieko negauna pinigų, t.y., funkcionuoja iš savanoriškos veiklos.
  • Esu baigusi TSPMI ir dėkoju visiems ten sutiktiems nuostabiems žmonėms. Vertinu tai, ką ten išmokau, bet nebūtinai sutinku su viskuo, ką viešumoje pareiškia garsiausi TSPMI grandai.
  • Esu gavusi Soroso stipendiją ir tuo didžiuojuosi. Galiu patvirtinti, kad prie jos nebuvo žvaigždutės “yra papildomų sąlygų”.
  • Esu eurooptimistė.
  • Palaikau LGBT kovą už viešąją erdvę, pripažinimą ir lygias teises.
  • Esu už laisvesnę migraciją ir pabėgėlių priėmimą.
  • Tikiu Dievą.
  • Esu netekėjusi (nežinau, kaip lietuviškai tiksliau pasakyti, bet išvengti neiginio), bet jei tai pasikeistų, mane vis tiek atpažinsite pagal dabartinę pavardę, taigi galite apie ją nebekontempliuoti :)
  • Palaikau Tibeto, Palestinos, palaikiau ir Kosovo politinės nepriklausomybės siekius. Manau, kad jei valstybė negali demokratiškai atstovauti tam tikrai griežtai apibrėžtai žmonių grupei, ta grupė turi teisę kurti alternatyvų politinį darinį. Tačiau iš to automatiškai neišplaukia, kad palaikau esamus jų politinės kovos veikėjus. Be to, ne mažiau priešinuosi vienpusiškam, egzotizuojančiam ir demonizuojančiam Kinijos ar Izraelio vaizdavimui.

NETIESOS

  • Netiesa, kad turiu kažką prieš Lietuvą, nes kritikuoju jos valdžią ar visuomenės tendencijas. Iš principo  visada priešinuosi Lietuvos, kaip ir kitų valstybių, emocingam juodinimui, stereotipų klijavimui ir retoriniam puolimui kaip kažkokio vienu balsu kalbančio objekto. Man rūpi, kas vyksta Lietuvoje, ir norisi, kad joje būtų laisviau ir geriau.
  • Netiesa, kad esu gavusi kokios nors paramos (pinigų, laptopų, lašinių, minkštų žaislų) iš Rusijos Federacijos institucijų, bet kas gi nėra tuo apkaltintas?
  • Netiesa, kad mėgstu kurį nors iš TSRS istoriją formavusių veikėjų.
  • Netiesa, kad įsteigiau Žaliųjų Sąjūdį :D
  • Netiesa, kad neegzistuoju ir esu tik pseudonimas.

Jums NEAKTUALU (t.y., mano argumentams įtakos neturi)…

  • … mano etno-konfesinė kilmė,
  • … ar su kuo nors šiuo metu susitikinėju,
  • … kas yra mano pragyvenimo šaltinis,
  • … ar sapnuose esu skridusi į Saturną,
  • … koks buvo mano pirmojo naminio gyvūnėlio vardas.