Europos šiukšlės ir teršikės

Apsilankiau Europos forume Alpbache, Austrijoje, (apie tai ketinu parašyti keletą straipsnių vėliau) ir be kitų kalbų klausiausi, ką tvarios plėtros klausimais kalbėjo Austrijos federalinė tvarumo ir turizmo ministrė Elisabeth Köstinger. Ji džiaugėsi, kad Austrija perdirba didžiąją dalį namų ūkių į aplinką išmetamų šiukšlių, o štai Rytų Europos šalims reikėtų to pasimokyti – jos perdirba nedaug.

Ministrė nėra vienintelė, kuri kritikuoja Rytų Europos šalis už tai, kad perdirba mažai šiukšlių. Tarša yra didelė problema, kurios būtina imtis iš peties. Tačiau yra ir kita istorijos pusė, kurią ministrė ir jos bendramintės (apie blogo gramatinės giminės politiką žr. čia) nutyli.

Pasklaidykime Eurostat duomenis. Nesunkiai rasime lentelę, rodančią, kiek 2016 m. (paskutiniai duomenys) kiekvienoje šalyje surinkta komunalinių atliekų ir kas su jomis po to nutiko. Kadangi įtrauktos ir šalys kandidatės bei EEE šalys, sužinome, kad mažiausiai komunalinių atliekų pagal gyventojų skaičių išmetė Kosovas (222 kg/ gyv.), daugiausiai – Danija (777 kg./gyv). Po Kosovo rikiuojasi Rumunija, Serbija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Bosnija ir Hercegovina, Estija, Vengrija ir Makedonija – nė vienos iš jų gyventojos neišmeta nė pusės tiek komunalinių atliekų, kiek išmeta danės.

Kiek žemiau už Daniją rikiuojasi Norvegija, Šveicarija, Islandija, Kipras, Vokietija ir Malta – visos jos išmeta daugiau šiukšlių nei dvi mažiausiai jų išmetančios ES šalys – Rumunija ir Lenkija – kartu sudėjus. Išskyrus apsišiukšlinusias Kipro ir Maltos salas, daugiausiai komunalinių atliekų generuoja Šiaurės ir Vakarų Europos šalys. Tik Juodkalnija įsiterpia tarp Vakarų valstybių.

Žinoma, galite sakyti, nieko tokio daug šiukšlinti, jei tos šiukšlės vėliau perdirbamos. Lentelėje nesunku susumuoti į gamybą gražintų ir kompostuotų šiukšlių kiekį, o tada jį padalyti iš viso komunalinių atliekų kiekio. Čia Rytų Europa atrodo liūdniau: Rumunijoje antram gyvenimui prisikelia tik 13 proc. komunalinių atliekų, ir ji antra po Maltos su 7 proc. Tačiau be Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Rumunijos šioje lentelėje mažiausiai perdirba Viduržemio jūros šalys: Malta, Turkija, Graikija, Kipras. Vokietija perdirba du trečdalius komunalinių atliekų, savimi besididžiuojanti Austrija – 58 proc. Slovėnija perdirba panašią dalį, o Lietuvos rodikliai panašūs į Liuksemburgo ir tos pačios didžiausios teršikės Danijos.

Daugumoje šalių beveik visos komunalinės atliekos buvo kažkaip apdorojamos, net jei tai reiškė išvežimą į sąvartyną, bet Austrija buvo vienintelė Vakarų valstybė, kurioje ne visos šiukšlės buvo apdorojamos. Tiesa, labai maža dalis Austrijos komunalinių atliekų atsidūrė sąvartynuose, ir čia Vakarų bei Šiaurės šalys užtikrintai pirmauja. Tačiau daugiausiai sąvartynuose šiukšlių palieka Viduržemio jūros regiono šalys. Slovakija yra daugiausiai į sąvartynus išmetanti Rytų Europos valstybė ne Balkanuose. Čia tokiu būdu atsisveikinama su dviem trečdaliais komunalinių atliekų, Lietuvoje – su mažiau kaip trečdaliu. Rikiuojamės tarp Italijos ir Portugalijos, kurios išsiskiria iš Viduržemio jūros regiono.

Daugiausiai šiukšlinančių Danijos namų ūkių atliekos daugiausiai deginamos energijai išskirti. Vien perdirbamų atliekų kiekis vienai gyventojai sutampa su visų atliekų kiekiu, tenkančiu vietinei Kosovo gyventojai. Na, o Šiaurės šalies Islandijos atliekų, išmetamų į sąvartynus, kiekis prilygsta visų Vengrijos gyventojos išmetamų atliekų kiekiui.

Kur lenkiu? Nereikia kišti galvos į smėlį – problema mūsų regione egzistuoja ir reikia ją spręsti. Tačiau ne be reikalo vadinamosios trys R (reduce, reuse, recycle – mažinti, pakartotinai panaudoti, perdirbti) yra išdėstytos būtent tokia tvarka. Rytų Europos šalys mažiau perdirba, bet gyventojos išmeta mažiau komunalinių atliekų, greičiausiai dėl to, kad vartoja mažiau supakuotų, vienkartinių, dažnai keičiamų produktų, daugiau prekių remontuoja, pakartotinai panaudoja ar kaip nors realizuoja namų ūkiuose. Šiukšlėms surinkti, rūšiuoti, tikrinti ir perdirbti reikalinga energija, degdamos jos teršia aplinką. Todėl nors danės mažai išmeta į sąvartynus, jos į aplinką išleidžia gėdingai didelį kalną šiukšlių. Tokius įpročius sunkiau pakeisti nei pastatyti keletą perdirbimo įrenginių Rytų Europoje.

Jeigu Rytų europiečių įpročiai dramatiškai nepasikeis, įvedus vos porą paskatų (tokių kaip užstatas už butelius) ir pastačius keletą perdirbimo stočių, šio regiono šalys taps kovos su tarša čempionėmis. O vakarietės bei šiaurietės galėtų pasimokyti, kaip mažiau išmesti ir daugiau daiktų panaudoti pakartotinai.

Kelionę į Alpbachą finansavo Thomson Reuters fondas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.