Chimamanda Ngozi Adichie „Pusė geltonos saulės“

Iš tiesų tai buvo pirma mano skaityta šios rašytojos knyga. Septinto dešimtmečio pilietinis karas, kai nuo Nigerijos nori atsiskirti Biafros respublika, įtraukia veikėjų gyvenimus. Kiek besistengtum judėti savarankišku ritmu, karas primins apie save. Intelektualų viltingumą universiteto miestelyje keičia nepriteklius, žiaurumai ir pagrindinį veikėją tarną Ugvų įsiurbusi kariuomenė. Kaip ir „Kinrožės žiede“ universiteto miestelis plyti kaip saldi utopija, kurioje visko yra. Gyventojos čia kalbasi protingai, dirba aistringai, bendrauja šiltai ir gyvena tvariai. Naudojasi naujomis technologijomis, bet saikingai. Atsisako prietarų ir kitų senosios kultūros elementų, bet taip pat saikingai.

Be karo temos romano eigoje plėtojasi kelios romantinės istorijos. Intelektualės myli kilniai, ištikimai. Net kai nuklysta ir išduoda, paskui pasitaiso ir sugrįžta. Iš turtingos šeimos kilusi Olana – geruoliška idealistė, su populiariu dėstytoju Odenigbu bandanti sukurti intensyviai romantiškus, bet kartu lygiaverčius santykius. Jos ciniška sesuo Kainenė patraukia brito rašytojo akį. Britas, kaip tikras šių laikų expatas, veikia nežinia ką. Nežinia, iš ko jis gyvena (skirtingai nei vietinės veikėjos), ir įvairios detalės byloja, kad jis labai vidutiniško talento. Bet vis tiek bendrauja sau su aukštuomene, o karui prasidėjus, rašo rašo ir… pačios paskaitysite. Britas labai nori nebūti svetimas, integruotis. Mokosi vietinės kalbos, gerbia vietinių papročius. Tačiau tik besikurianti idealistinė respublika pusiau įvertina jo pastangas, o netrukus ji žlunga.

Darbo liaudis, kuriai atstovauja Ugvus, dirba iš reikalo ir myli pragmatiškai. Stebėdamas, kaip šeimininko šeima kunkuliuoja nuo kilnių aistrų, Ugvus tos mados nepersiima ir tiesiog naudojasi galimybėmis, kurias jam pamėtėja gyvenimas. Kadangi jis naudojasi ir neteisingomis, netgi žiauriomis galimybėmis, gyvenimas jį pamoko. Ar galima laikyti, kad Ugvus subrendo? Tai atskleis tik pati pabaiga.

Lyginant su „Kinrožės žiedu“, veikėjos čia labiau išgrynintos ir savotiškai holivudiškos. Pasakojimą įdomesnį daro būtent jo kontekstas ir detalės. Knygą skaičiau lietuviškai ir šen bei ten landžiojo angliškos struktūros, o vietinės kultūros detalės buvo įkyrokai vis aiškinamos iš naujo, tarsi nepasitikint, kad Lietuvos skaitytojos gali įsiminti tokius negirdėtus žodžius. Kitą kartą ieškosiu šios rašytojos knygų anglų kalba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


*