FemLink Kaune: chaotiškas menas ir atsiprašinėjantis aktyvizmas

Maunama kojinė ir be garso burbuliuojančios dažytos lūpos. Moteris taisosi skarą, o ji vis smunka. Kompiuterinis žaidimas su žirgais. Iš viršaus nufilmuotas besišypsantis falafelių čirškintojas. Maždaug taip atrodo gausaus būrio šiuolaikinių menininkių vaizduotės vaisiai tema „moteris ir protestas“.

Festivalio „Kaunas mene“ programa atrodė visai intriguojančiai, o turėti kino teatrų miesto centre ir juose apsilankyti – visada smagu. Tačiau projekto FemLink peržiūra, kurioje dalyvavo ir kuratorė  Véronique Sapin, nuteikė niūrokai.

Ką reiškia būti moterimi – tai taip įvairu. Todėl pakvietėme menininkes iš viso pasaulio atsiųsti savo darbus. Norime, kad jie įkvėptų kitas moteris. Maždaug taip skambėjo kuratorės pasakojimas apie projektą. Tačiau, lyg neužtektų pastebimo neužtikrintumo balse, pabaigoje ji dar pridūrė užmušantį įprasminimą: „Tai… nežinau… Pažiūrėkite… Yra tokia pasaka, kad užsidegė miškas ir visi žvėrys sustingo iš baimės. Tada kolibris puolė skraidyti pirmyn-atgal, kaskart savo mažyčiame snapelyje atnešdamas po lašelį vandens. Liūtas jo paklausė: ar išprotėjai? Kolibris atsakė: aš bent jau atlieku savo dalį. Taigi ir mūsų projektas žingsnis po žingsnio kviečia kažką keisti.“

Uff… Na, ir kodėl dabar aš turėčiau tai žiūrėti? Kodėl iš daugybės kasdien mano dėmesio reikalaujančių dalykų turėčiau išsirinkti kūrinį, pristatomą taip tarsi kojos pirštu rėžiant pusapskritimius aplink save? Dar betrūko, deja, moterims kūrėjoms ir intelektualėms tokio būdingo atsiprašymo už ką nors – kad pritrūko laiko, kad kažko daugiau netilpo, kad ne visos supras… Manau, visoms žiūrovėms šis pristatymas buvo oratorystės pamoka. Stenkimės atmokti šito dalyko, nes jis neša mus į liulantį pasaulio blogį. Kad kūrinys įtikintų kitus, reikia bent jau tikėti juo.

Buvo ir konceptualiai įdomių mini-filmukų. Menininkės tyrinėjo ribą tarp profesionalumo ir mėgėjiško filmavimo telefono kamera. Įsiminė šokantys obuoliai, kurie galiausiai pateko į veido formomis papuoštą sulčiaspaudę. Tačiau visų dviejų valandų neišbuvome, ir pristatymas pradžioje neįtikino, kad verta. O kur čia protestas, taip ir likau nesupratusi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*