Įrodyti kūnu

„Įrodysiu, kad protas ir grožis gali eiti kartu!“ – nusprendžia mokslininkė arba versli humanitarė ir kruopščiai dekoruoja kūną. „Įrodysiu, kad ir netobula/nestandartinė/sena moteris gali būti graži!“ – sumąsto fotografė arba jos objektė ir stropiai tiražuoja apsinuoginusių kūnų nuotraukas. „Įrodysiu, kad moterims sunku mūsų kultūroje!“ – nutaria menininkė arba aktyvistė ir išstato kūną naudojimui. „Įrodysiu, kad gyvūnai kenčia kaip ir mes!“ – pasišauna veganė ir pareigingai nusisega liemenėlę fotosesijai. Atrodo, kad vienintelis argumentas yra ir gali būti tik kūnas – ne teiginys, ne pasakojimas, ne įrodymai ir duomenys.

Tikriausiai nuspėjote, apie ką aš. Apie projektą „Mes.Moterys“. Vietoje nuorodos tebus ši ekrano nuotrauka, kurioje matote adresą internete. Man labai nepatiko antraštė, todėl nereklamuoju.

projektas-mes-moterys

Autorės nėra originalios. Dove jau seniai daro tokias „pažiūrėk į save ir atrask grožį“ akcijas. Tačiau pamiršta, kad daugelis ne dėl savęs kelia į Instagram savo nuotraukas, o tam, kad gautų pripažinimo, savo vertės kolektyve patvirtinimo. Jei nestandartinė mergina, tokio projekto įkvėpta pasitikėti savimi, įkels nuotrauką su apatiniais ir negaus ‘like’ų’ („patiktukų“), o gaus porciją patyčių, kaip dažnai nutinka, jos nusivylimas bus didesnis, nei liūdesys manant, kad dėl nestandartinės išvaizdos savo nuotraukų geriau neviešinti.

Kalbėti apie kūno įvaizdį reikia. Reikia projektų apie tai, kurie įsiskverbtų į mokyklose vykdomas programas prieš patyčias. Reikia, kad juos išgirstų žiniasklaida, nagrinėjanti, kokios formos pilvą „pademonstravo“ kuri garsenybė (nes garsenybės ne vaikšto, ilsisi, atostogauja, plaukioja, linksminasi, o demonstruoja kūną). Reikia, kad išgirstų tėčiai, paauglei dukrai girdint replikuojantys apie kurią nors TV personą: „Šita stora karvė geriau į televiziją nelįstų.“ Reikia, kad išgirstų kolegės, per daug įpratusios darbo aplinkoje komentuoti kūnus.

Bet tik ne taip. Kad kažkas pasikeistų, reikia liautis objektifikuoti standartinį kūną, o ne tą objektifikavimo lygį vytis su nestandartiniu (nors nuotraukose esantys kūnai neatrodo labai nestandartiniai). Standartinis kūnas reklamoje nužmoginamas: jis yra padėklas įrangai, atpildas už atliktus darbus, vartojamas objektas. Nieko nepavyks įrodyti, tiek pat nurengus mažiau fotošopintą kūną. O ta aplinka su reklamomis, kurioje atsidūrė tekstas apie parodą (žr. ekrano nuotrauką), taip pat pakankamai iškalbinga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*