Anądien netikėtai gavau priminimą iš vienos susirašinėjimo grupės, apie kurią buvau beveik pamiršusi. Ji užsiliko iš buvusio judėjimo už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą. Prieš porą metų dėstytojas iš Vokietijos turėjo idėją Lietuvoje tyrinėti kairiuosius, anarchistinius ir kitokius alternatyvius judėjimus, padaryti savotišką jų žemėlapį, bet idėja nebuvo įgyvendinta. Ne kartą diskutavome, kas Lietuvoje yra „alternatyva“ ir kaip ši sąvoka keitėsi. Šiandien, mąstydama apie tai ir turėdama laiko, prisėdau padaryti savotišką laiko juostą, kurią, tikiuosi, papildys esamos ir buvusios bendražygės, oponentės ir šiaip skaitytojos (kodėl viskas moteriškąja gimine?).

2000-2004

Buriasi pankiškos, anarchistinės bendruomenės, opozicija JAV vadovaujamiems karams, į kuriuos įsitraukia Lietuva, paskatina judėjimo „Food not bombs“ suaktyvėjimą. Apie tai mažai žinau ir labai laukčiau kokios nors info. Štai Ugnės tinklaraščio įrašas, reaguojantis į straipsnių rinktinę apie anarchizmą Lietuvoje. Savo tyrime, kurio rezultatus man atsiuntė, Ugnė analizavo pirmąsias politines pankių demonstracijas. Anksčiau išėjusios į gatves daugiausiai dėl gyvūnų teisių klausimų, 2001 m. pankės pakilo prieš NATO, kurią įvardijo kaip militarizmo simbolį. Reikalavo daugiau biudžeto lėšų švietimui ir mažiau – armijai, karui Afganistane ir kt. Kaip Ugnei interviu teigė aktyvistai, anksčiau tiesiog alternatyvias nekomercines erdves kūrusios ir muzikavusios pankės ėmė labiau domėtis politika iš dalies dėl to, kad išgirdo naujų idėjų iš grįžtančių emigrančių. Po akcijos pasipylė dešiniųjų laikraščių šmeižtas, dėl straipsnių „Lietuvos aide“ vienas aktyvistas netgi neteko darbo. Prie demonstracijos bandė prisiplakti Vilniaus socialistų partija ir tautininkų saujelė, bet pankės atsiribojo nuo jų. Pankės po metų vėl susirinko protestuoti prieš George’o W. Bush’o vizitą, bet vėliau politiškumas nuslopo.

2005

  • Miesto erdvių klausimai
Pasibaigus privatizavimo sutartyje numatytam pereinamajam laikotarpiui, paskelbiamas planas nugriauti kino teatrą „Lietuva“. Menininkės, studentės ir kt. ima protestuoti, reikalauti išsaugoti viešą erdvę, įsikuria Pro-testo lab. Gediminas ir Nomeda Urbonai buria protesto judėjimą. Visa šio protesto judėjimo chronologija čia.
  • Diskusijų erdvė
Metų gale paskelbiamas Vilniaus kairiųjų klubo manifestas. Be Urbonų dalyvauja Gintaras Beresnevičius, anarchistai Darius Pocevičius ir Kasparas Pocius, filosofė Nida Vasiliauskaitė. Manifeste yra ir tokia tezė: „rems visas [paryškinimas mano - D.R.] politines ir visuomenines akcijas, nukreiptas prieš kapitalistinę prievartą, vienpusišką propagandą ir pasaulio įvairovės naikinimą“.
  • Žiniasklaida
Savaitraštis „Atgimimas“, kuriame tuo metu dirbau, įsileidžia daug diskusijų apie „Lietuvos“ likimą, viešųjų erdvių privatizaciją.

2006

  • Diskusijų erdvė
Kasmetinėje Santaros-šviesos konferencijoje dr. Andrius Bielskis skaito pranešimą „Lietuvos viešasis sektorius ir aristotelinis revoliucionizmas“. Jame jis skatina liautis provincialiai bijoti kairumo etiketės. Po šio pranešimo su kolega iš TSPMI priėjome pakalbėti su Andriumi, paskui su kolega nutarėme, kad būtinai reikia konferencijos apie tai TSPMI.
Lietuvos k/t judėjimas gauna Delfi prizą.

2007

  • Diskusijų erdvė
Organizuoju konferenciją TSPMI, kuri vadinosi „Kas šiandien eina į kairę?“ (programa), į kurią kvietėme visas mums žinomas atvirai kairiųjų pažiūrų mąstytojas. Sutiko dalyvauti Gintautas Mažeikis, Audronė Žukauskaitė, Kęstas Kirtiklis, Kasparas Pocius, Andrius Bielskis, Nida Vasiliauskaitė, Karolis Klimka. Vėliau dėl šios konferencijos matomumo net garsus TSPMI konservatorius girsis, kad Naujoji kairė 95 esą susikūrė TSPMI. Apie TSPMI vaidmenį kairiųjų judėjime rašiau čia.
Vyksta susirašinėjimas tarp kairiųjų apie naujo kairiojo judėjimo steigimą. Sukuriamas ir paskelbiamas NK 95 manifestas. Jį Andrius perskaitė prie F.Zappos paminklo, vėliau NK kolektyvas jį užklijavo ant Vyriausybės, Prezidentūros ir VU durų, simboliškai kviečiant šias institucijas atkreipti dėmesį. Pirmieji straipsniai spaudoje dažniausiai turėjo raktinį žodį „kviečia diskusijai“. Ne visos manifesto signatarės prisideda prie besikuriančio judėjimo. Ištransliuojama žinia, kad šis judėjimas – ne partija.
Vasarą įvyksta anarchistinės/žaliosios pakraipos feminizmo stovykla, kurioje daugelis aktyvisčių – iš pankiškos/antifa bendruomenės.
  • Žiniasklaida

Pradeda veikti portalas anarchija.lt.

Savaitraštis „Atgimimas“ leidžia priedą „Visuomenės žemėlapis“, kuriame keliami socialinio teisingumo klausimai. Taip pat savaitraštyje tęsiasi diskusija apie viešųjų erdvių likimą.

Delfi nuomonių ringe atsiranda vis daugiau NK 95 narių parašytų tekstų: į Delfi rašo Andrius Bielskis, Nida Vasiliauskaitė, Rasa Baločkaitė ir kt.

Tuo metu Pankės/anarchistės bendrauja per Live Journal, rašomi feministiniai, anarchistiniai tinklaraščiai. Studenčių radijuje vyksta anarchofeministinė laida „Atviras galas“.

  • Miesto erdvių klausimai

Pankių/anarchisčių bendruomenės skirtingose vietose organizuoja infoshopus (bibliotekas su kartu gaminamu maistu, erdve diskusijoms ir pan.).

Įvairiose miesto erdvėse pradeda vykti Naujosios kairės auditorijos – diskusijos teoriniais ir aktyvizmo klausimais. Paskelbiamos tezės dėl aukštojo mokslo.

  • Tuo metu dešinėje

Konservatorių valdoma Vilniaus savivaldybė neleidžia įvykti Baltic Pride.

2008

  • Miesto erdvių klausimai
Kaip atsakas į liberalią aukštojo mokslo reformą (žr. žemiau) įsikuria Laisvasis universitetas (LUNI) – švietimo tinklas, kurio aktyvo daugumą sudaro anarchistės/ buvusios judėjimo už „Lietuvos“ k/t narės. Idėja – leisti publikai „paragauti“ post-kapitalistinės utopijos, kur turinčios žinių jomis nemokamai dalysis su tomis, kas nori žinių. Apie „ragavimo“ svarbą rašau čia.
  • Žiniasklaida
„Atgimime“ vykdančiąja redaktore tampa Džina Donauskaitė, savaitraštis pritraukia daugiau kairiųjų autorių ir skaitytojų.
  • Nevyriausybinis sektorius
Dalis NK 95 aktyvisčių įkuria kritinės minties institutą Demos.
Vis daugiau dėmesio darbuotojų išnaudojimui prekybos centruose. Įsikuria IKI profsąjunga, ji pamažu išplinta į platesnį prekybos centrų darbuotojų judėjimą, susikuria profsąjunga Sampro.
  • Politinis kontekstas
Dar socialdemokračių vyriausybė suplanuoja aukštojo mokslo reformą su krepšeliais. Vyksta diskusijos apie tai, bet viskas jau tarsi nuspręsta.
Įvyksta rinkimai į Seimą, juos laimi TS-LKD, visu greičiu prasideda liberali aukštojo mokslo reforma. Pasigirsta protesto balsų, bet reforma toliau vyksta.
  • Tuo metu dešinėje
Viešųjų erdvių klausimai suaktualėja, įvykus pirmoms atviroms tautininkių eitynėms. Jas pirmiausiai skuba pasmerkti liberalės.

2009

  • Politinis kontekstas
Įvyksta riaušės prieš antikrizines priemones. Konservatorių bandymas sužaisti etniniu paaiškinimu (kad dalyvauja rusakalbės kaip Taline) žlunga. Ant bangos bando užšokti A.Paleckis su savo Frontu, bet jam nepavyksta.
Įvyksta antros tautininkių eitynės, konfrontacija stiprėja. NK narys nukenčia nuo smurto iš neapykantos, surengiama spaudos konferencija kraštutinės dešinės smurto klausimams aptarti.
EP rinkimuose laimi TS-LKD.
  • Miesto erdvių klausimai
Keturias protestuotojas prieš „Lietuvos“ k/t sunaikinimą persekioja teismuose. G. ir N. Urbonai įkuria VšĮ viešojo intereso gynimui. Tais pačiais metais išvyksta dirbti į JAV. K/t likimas lieka neaiškus, protesto judėjimas sklaidosi.
  • Diskusijų erdvė
Dalis LUNI aktyvo bando organizuoti socialiai angažuotą dirbančiųjų tyrimą, bet jis nesulaukia populiarumo.
Demos institutas mezga ryšius su įvairiomis profsąjungomis, su jomis aktyviai dirba NK narys Tomas Tomilinas.

2010

  • Politinis kontekstas
Svarstoma šeimos koncepcija, Vilniaus savivaldybė šiaip ne taip leidžia įvykti Baltic Pride.
  • Žiniasklaida
„Atgimimo“ redaktoriumi tampa žaliasis Linas Kranauskas. Jis pritraukia kairiųjų ir žaliųjų autorių, kartu auga dešiniųjų skaitytojų nepasitenkinimas.
  • Miesto erdvių klausimai
LUNI aukso metai – daugiau paskaitų ir dalyvaujančių miestų nei bet kada.
VU įsikuria Feministinis frontas.

2011

  • Politinis kontekstas

Vyksta savivaldybių rinkimai, trys NK narės kandidatuoja su trimis skirtingomis partijomis.

Anksčiau vegetavusi Socialdemokratų sąjunga (LSDS) pasuka „tautinės socialdemokratijos“ keliu.

Po rinkimų NK narys Andrius Bielskis tampa premjero visuomeniniu patarėju švietimo klausimams.

  • NVO sektorius

LUNI pagrindu įsikuria VšĮ Neformalaus švietimo iniciatyvos, skirta konkuruoti dėl projektinės paramos paramos ir vykdyti projektinę veiklą.

  • Žiniasklaida

Pradeda veikti feministinis žurnalas „Dilgėlė“.

„Atgimimo“ savininkės nusprendžia grąžinti savaitraštį į dešinę. Liną pakeičia Ridas Jasilionis. Aš nustoju rašyti savo skiltį. Linas K. su bendraminčiais kuria judėjimą Žali.lt

2012

  • Diskusijų erdvė

Socialinių tinklų metai – vis daugiau diskusijų persikelia į Facebook (t.p. feministinių, žmogos teisių ir kt.).

Į Kauną paskui žinomas dėstytojas keliantis viešosiomis erdvėmis (ir ne tik) besidominčioms doktorantėms, įsisiūbuoja diskusijos Kauno LUNI, kyla judėjimas „Teisė į miestą“.

Demos institutas pakviečia žinomų akademikių skaityti paskaitų Vilniuje.

Oficialiai susikuria judėjimas Žali.lt. Prieš rinkimus jis kviečia kandidates pasirašyti, kad gerbs referendumo dėl atominės elektrinės rezultatą.

  • Žiniasklaida

Sukuriama feministinė laida „Žibutė“. Tačiau ne visoms feministėms priimtinas jos formatas, prasideda diskusijos apie tai, atmosfera kaista.

  • Politinis organizavimasis

Garsios žmogos teisių gynėjos prisijungia prie LSDP. Partija laimi rinkimus.

  • Politinis kontekstas

LSDS į rinkimus eina su tautininkėmis. Po rinkimų fiasko, panašu, LSDS nunyksta.

Į rinkimus eina ‘violetinės’, pasičiupę nemažai antisisteminių sentimentų. Kai kuriuose anarchistiniuose tekstuose neskubama jų pasmerkti, autorės vadina judėjimą spontanišku liaudies balsu.
LSDP Seime sudaro koaliciją su populistinėmis partijomis.
  • Tuo metu dešinėje
Įkuriamas Ronaldo Reigano klubas, organizuojami su NK auditorijomis konkuruojantys renginiai.
Tautininkių eitynės tampa įprastu reiškiniu ir Vilniuje, ir Kaune.

2013

  • Politinis kontektas
Savivaldybė šiaip ne taip nusileidžia ir įvyksta Baltic Pride eitynės. Hetero poros vaivorykščių fone darosi asmenukes.
  • NVO sektorius
Demos instituto aukso amžius: paskaitos ir tarptautiniai projektai.
  • Diskusijų erdvė
Vis ryškesni nesutarimai dėl strateginių klausimų, jie aptarinėjami socialiniuose tinkluose.
Skyla Feminizmo forumas, atsiranda Totalitarinis feminizmas.
Diskusija apie empatiją paryškina teorinius nesutarimus NK.

Kaune atgimsta „Lietuvos“ k/t judėjimo tradicijos: ten susiburia dalis senojo judėjimo aktyvo, atsiranda eksperimentinės erdvės Butas ir kt. Vilniuje infoshopus keičia „Taškas“.

2014

  • Diskusijų erdvė

Ruošiamasi EP ir prezidentės rinkimams. Tinklalapis manoteises.lt kviečia kandidates pasirašyti už žmogos teises, daugiausiai pasirašo liberalės, socialiniuose tinkluose kyla diskusija dėl kairiųjų pasirinkimo rinkimuose.

  • Politinis kontekstas
Įvyksta EP rinkimai, kuriuose balsai „pabyra“: TS-LKD ir LSDP praranda po mandatą, juos gauna liberalės ir valstietės.