Kai pagalvoju, kiekvienais metais paskutinė gruodžio diena būna kažkuo kitokia. Ne visas jas prisimenu, bet buvo ir toks bariūkštis Gioteborge, į kurį pati nebūčiau sugalvojusi įžengti, ir Erasmus studenčių vakarėlis Vilniaus centre, ir vaikščiojimas dviese po šurmuliuojantį Budapeštą, ir kultūros sostinės fejerverkų stebėjimas ant kalvos Užupyje, ir koncertas, ir trys kambariai šokių… Pernai su M. keliavome į Maltą, kur naujuosius sutikome jūros pakrantėje. Paskui smėlyje ieškojom akmenėlių su skyle ir aš radau keramikos šukę su užrašu „Home“. Palinkėjau pati sau, kad per beprasidedančius metus susikurčiau namus kur nors, kur man patinka būti.

O išėjo truputį kitaip, nei įsivaizdavau. Tam tikra prasme sugrįžau į antruosius ar kažkelintuosius namus pietų Tel Avive, kur išties buvo lengva ir greita įsigyventi ir daug visko prasmingo įvyko. Po to metų vidury važiavau į JAV ir Kanadą, kur daug apmąstymų sukėlė susitikimai su žmogomis, kurios aktyviai siekia savo tikslų, o ne leidžiasi srovės nešamos, kaip aš neretai darau. Rudeniop tos mintys pradėjo materializuotis ir nusprendžiau, kad pats laikas pokyčiams. Taigi „namų“ šukė šiemet reikš kiek kitokį, netikėtą grįžimą prie šaknų. Netrukus apie tai išgirsite. O šiemet  naujus metus sutikau labai skirtingai nei anksčiau – klausiausi dviejų atlikėjų ir gongų koncerto, su gausybe ant grindų pasklidusių nepažįstamų žmogų dalijausi garsais, tyla ir jogų arbata. Jokio alkoholio, jokio fejerverkų garso. Tūkstantis ačiū mano kultūros vadybininkei R. :)

2013 m. netikėtai užsidirbau iš itin širdžiai artimų malonių veiklų. Ilgą laiką maniau, kad turiu rinktis tarp to, kas malonu, ir to, iš ko galima gyventi. Taip galvoti pradėjau po studijų Budapešte pabaigos, nes anksčiau visur eidavau kiaurai ir gaudavau, ko noriu. Vos tik atėjo laikas tarptautinėje rinkoje ieškotis darbo, pamačiau, kad daugiau taip nebus. Laimei, nepaleidau to, kas širdžiai miela. Toliau rašinėdavau į žiniasklaidą, skaičiau viešas paskaitas, mokiausi kalbų, ieškojau įvairių renginių, kur būtų galima pravėdinti protą. Ir štai kažkas iš to pradėjo lipdytis. Išties ne veltui jogoje laikoma, kad intuicija tiek viršesnė už racionalų protą, kiek racionalus protas už instinktus.

Tikiuosi, kad pokyčiai reikš, jog galėsiu daugiau rašyti – tiek į anglišką versiją, kuri daugiau apie keliones, tiek į lietuvišką, kuri labiau apie politiką ir visuomenę. Gerų metų, kas skaitote!