Žmogžudystė Panevėžio rajone – smurtas lyties pagrindu

Ne veltui sakoma – Lietuvoje problemos nesprendžiamos, kol kas nors nežūva. Išaiškėjus kai kurioms kraupaus nusikaltimo Panevėžio rajone aplinkybėms, susizgribta ir kad Bendrasis pagalbos centras neprieina prie telefonų identifikacinių duomenų, ir kad policija kartais ne itin veiksmingai reaguoja, ir kad socialinės problemos provincijoje išsikerojusios. Lyg tarp kitko minėta, kad visų pirma mergina buvo „užkabinta“ jaunuolių su automobiliu ir išžaginta. Kadangi merginą dar ir nužudė, subruzdo visokios teisybės ir moralės sergėtojos, kai kas net ragina Lietuvoje grąžinti mirties bausmę. Kur visos tos žmogos buvo, kai vienas po kito buvo skelbiami teismų sprendimai, kad dėl patirto smurto apkaltintos nepilnametės? Kur buvo šita straipsnių gausybė, kai pareigūnės spango, kad nepilnametės kažkada su patinkančiomis žmogomis savo noru turėti lytiniai santykiai gali apskritai būti argumentas, svarstant, ar ji patyrė smurtą? Panašu, kad pareigūnėms, visuomenei ir apžvalgininkėms smurtas prieš moterį yra aiškus tik tada, kai pasibaigia jos mirtimi.

Blaivumu ir analitiškumu iš visų tekstų apie įvykį išsiskiria Delfi straipsnis su psichologių komentarais. Čia pagaliau paminėta, kad šis nusikaltimas – tai visų pirma smurtas prieš moterį – lyties pagrindu. Išžaginimas yra aukos žmogiškumo, teisės rinktis ir teisės į savo kūną paneigimas, po kurio nužudymas – tiesiog taškas ant i, įvykstantis arba ne priklausomai nuo to, kiek nusikaltėlis įsijautęs į aukos naikinimą. Tai nusikaltimas, kuris itin dažnas kare ar kitose chaoso sąlygose ir kuris išveši tada ir ten, kur kažkuri grupė žmogų laikoma mažiau žmogomis. Taip pat tokie nusikaltimai kaip piktžaizdės plinta kultūroje, kurioje įprasta žeminti moteris, normalizuoti ir pateisinti smurtą. Pvz., kur tarptautinė konvencija, draudžianti smurtą prieš moteris, laikoma kažin kokia grėsme tradicinei kultūrai. Arba kai seksualinis priekabiavimas, kuriantis nesaugią darbo ar mokymosi aplinką, laikomas komplimentu, o moteriai patyrus žiaurų smurtinį nusikaltimą, knisinėjamasi po jos drabužius ar ankstesnius santykius.

Vienas Delfi straipsnis buvo pavadintas „Tai mus paliko bagažinėje“. Aš sakyčiau kitaip: tai TU leidai palikti auką bagažinėje kiekvieną kartą, kai kikenai iš seksistinio juokelio apie smurtą prieš moteris, kai kėlei TV laidos, kurioje juokaujama apie išžaginimo aukas, reitingus, kai juokais nuleidai kolegės skundą apie patirtą seksualinį priekabiavimą. Ir TU taip pat, kai purkštavai, feministei ar bet kuriai kitai moteriai užsiminus, kad moterys patiria specifinio pobūdžio smurtą, kai bandei susmulkmeninti teiginį, perrėkti taip sakančią, atsikirsti „O ką, vyrai nepatiria? O kurgi vyrų teisės? Negi vyrų niekas neskriaudžia? Šiame amžiuje moterims nieko netrūksta, nereikia inkšti!!!“ Turbūt niekada nepagalvojai, ką reiškia augti žinant, kad, jei jau gimei moterimi, turi gyventi, kaip viena autorė apibūdino, „išžaginimo tvarkaraščiu“ (on a rape schedule) – neik į vietą X laiku Y, vilkėdama A, nes bus logiška, jei patirsi smurtinį nusikaltimą. Ir dabar kai kas svarsto: auka netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje. Nėra netinkamo laiko ir netinkamos vietos. Yra netinkama smurtą pateisinanti ir nusikaltėliams kerotis leidžianti kultūra, yra abejingumas ir yra blogi ketinimai.

Kad visa tai dingtų velniop iš mūsų visuomenės, nepakaks elektra ar nuodais nugalabyti pačius žiauriausius nusikaltėlius, kurie, pamynę aukos žmogiškumą, nusprendė auką dar ir fiziškai sunaikinti. Pokyčiai prasideda artimiausioje aplinkoje: kai suprasime, kaip atsiranda, pasireiškia ir kuo baigiasi smurtas, kai su šaknimis išrausime smulkiausias jo apraiškas ir kai pagaliau įsisąmoninsime, kad smurtas prieš moteris – NE-JUO-KIN-GA.

1 komentaras

  1. Maurice M. Simmons

    Agresija – tai visi veiksmai, kuriais kažkas siekia pakenkti ar sužaloti kitą, ji apima visą priešišką elgesį, kurio metu naudojamas fizinis, žodinis ar psichologinis smurtas. Kad ir kaip grėsmingai skamba šis apibūdinimas, tačiau agresija yra nuolatinis socialinių santykių dalyvis, o šiandien taip pat itin opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – pakanka tik pažiūrėti žinias – matome, kiek nelaimių nutinka vien tik dėl agresijos: savižudybės, žmogžudystės, turto niokojimas, prievarta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*