Mėnesio archyvas: rugsėjo 2013

Saviraiška ir pupytės komplektas

Viename iš internetinių feminizmo forumų kilo diskusija apie protingas ir nemažai pasiekusias žmogas, kurios rengiasi stereotipiškai pupytiškai: aptemptais, rausvais, blizgančiais drabužiais, avi vien aukštakulniais, tepasi storą makiažo sluoksnį ir… piktinasi, kad į jas žiūrima kaip į „tuštutes“, o ne tai, kas jos yra profesinėje veikloje. Kilo diskusija, ką gi tos žmogos daro – ar atlieka lyties stereotipo primestą ritualą, ar visgi išreiškia save, ir taip jau supuola, kad iš joms prieinamų repertuarų pasirenka būtent tokį, pupytiškąjį. Nors iš pažiūros atrodo, kad tai tik dar viena bereikšmė diskusija apie drapanas, kai aplink pilna svarbesnių problemų (smurtas, diskriminacija, siūlomi įstatymų projektai ir pan.), manau, šioji yra svarbi, nes ji padeda apibrėžti ir visuomenei paaiškinti feminizmo santykį su „turėk visa tai“ (have it all) ideologija. Skaitykite toliau

Žmogžudystė Panevėžio rajone – smurtas lyties pagrindu

Ne veltui sakoma – Lietuvoje problemos nesprendžiamos, kol kas nors nežūva. Išaiškėjus kai kurioms kraupaus nusikaltimo Panevėžio rajone aplinkybėms, susizgribta ir kad Bendrasis pagalbos centras neprieina prie telefonų identifikacinių duomenų, ir kad policija kartais ne itin veiksmingai reaguoja, ir kad socialinės problemos provincijoje išsikerojusios. Lyg tarp kitko minėta, kad visų pirma mergina buvo „užkabinta“ jaunuolių su automobiliu ir išžaginta. Kadangi merginą dar ir nužudė, subruzdo visokios teisybės ir moralės sergėtojos, kai kas net ragina Lietuvoje grąžinti mirties bausmę. Kur visos tos žmogos buvo, kai vienas po kito buvo skelbiami teismų sprendimai, kad dėl patirto smurto apkaltintos nepilnametės? Kur buvo šita straipsnių gausybė, kai pareigūnės spango, kad nepilnametės kažkada su patinkančiomis žmogomis savo noru turėti lytiniai santykiai gali apskritai būti argumentas, svarstant, ar ji patyrė smurtą? Panašu, kad pareigūnėms, visuomenei ir apžvalgininkėms smurtas prieš moterį yra aiškus tik tada, kai pasibaigia jos mirtimi.

Skaitykite toliau

Smulkmenos

Smulkmenos

Mano draugė M. mėgsta rasti ir naudoti visokių smulkių daiktelių, be kurių, atrodo, gyvenime nieko netrūktų, bet jų buvimas sukuria įdomaus, iš smagių smulkmenų suausto mikropasaulio įspūdį. Ji susisega šaliką įdomia sege, vaistus laiko dailioje dėžutėje, karštą dieną į renginius pasiima elegantišką vėduoklę. Nejučia nusikopijavau keletą įpročių. Vasarą mano rankinėje ar kuprinėje apsigyveno vėduoklė iš Kioto, dienoraštis užrašų knygutėje su CEU logotipu, telefono ausinės su laido vyniokliu iš P.Korėjos, kelioninis kvepalų purkštuvas, mažas kelioninis kremo indelis, nuo mėtinių saldainių atlikusi dėžutė, kurią naudoju praversti galintiems vaistams ir kasdieniams vitaminams, ausų kimštukai iš JAV ir tarpdančių siūlas iš Korėjos. Šios smulkmenos suteikia progą prisiminti keliones. Tačiau kita problema – nešiotis daug daiktų rankinėje nieko gero. Idealu būtų viską, ko reikia, nešiotis kišenėse ir neapkrauti pečių.

Neįtikėtinas britiškas geranoriškumas net skubančiame didmiestyje

Jau ketvirtas apsilankymas Londone, o aš vis dar neatsistebiu, kokios neįtikėtinai paslaugios šio didmiesčio gyventojos. Nei Berlyne, nei Tokijuje, nei juolab Paryžiuje nieko panašaus neteko patirti, bet užtat kažkas panašaus buvo San Fransiske ir Vankuveryje. Kažkoks bendras anglosaksiškas įprotis?
Skaitykite toliau