Apšepęs Vilnius – ką rodyti?

Kai buvau studentė, mėgaudavausi landžiodama po Užupio kiemelius, šniukštinėjau senų bažnyčių aplinką, žvalgiausi į nuo laiko pavargusių namų balkonus. Visa tai man labai patiko – dvelkė kažkuo nesutvarkytu, tikru, nemeluojančiu. Atrodė, ir mano draugės taip mano – visos mėgome fotografuotis apšepusiuose Užupio kampeliuose. Pirmą kartą su faktu, kad ne visiems tai turi kažkokią estetinę vertę, susidūriau gal trečiame kurse, kai per vieną socialinį tinklą man parašė toks japonas ir sutikau jam pagidauti. Rodžiau visokius man įdomius kampelius, o jis tik žvelgė tuščiu žvilgsniu ir nė kiek nesigrožėjo visa šita „autentika“.

Na, argi neįdomu tokie iš kažkur išdygę sienos likučiai?

O štai tokios netikėtos meno erdvės?

Arba va tokios įdomybės?

Nuo to laiko daug keliavau ir mačiau visokių miestų – ir žaviai neišbaigtų kaip Belgradas, ir nusaldintų kaip Praha arba Briugė. Nepasakyčiau, kad mano skonis kažkaip iš esmės keitėsi, bet šiandien, po ilgo laiko vaikščiodama po Užupį su viešnia iš Vokietijos, supratau, kad man baisingai negražu. „Štai čia vidurinioji klasė ir turtingi žmonės moka daug pinigų, kad gyventų tokiuose prastuose namuose, nes labai madinga čia gyventi,“ – pasakojau viešniai. Apšepę fasadai, nuskilinėję kampai man neberodo jokios autentikos ar netikėtumo – dabar man tai tiesiog apsileidimo ir kaimynų negebėjimo susitarti rezultatas (žinoma, išskyrus tuose rajonuose ar namuose, kur iš tikrųjų gyvena neturtingi žmonės, bet Užupyje tokių lieka vis mažiau). Pamačius pasaulio, pretenzingos Užupio hipsterių parduotuvėlės neturi jokio žavesio, kavinės niekuo nepatraukia. Parodžiau konstituciją, paupį ir daugiau nieko nesugalvojau. Tada pakilome link Barbakano – iš karto įdomiau.

Tiesa, Vilniaus senamiestis, viskas, kas nusaldinta ir išlaižyta, viskas, kuo nesėkmingai bandoma prisivyti Prahą ar Krokuvą man taip pat atrodo nyku, o negyvas Gedimino prospektas, nukirtus medžius nudrenuota Rotušės aikštė – iš viso atgrasu. Bandau sugalvoti, kas man Vilniuje gražu. Galbūt vienas kitas parkelis, šis bei tas Vilniaus gatvėje, universiteto centriniai rūmai, į kuriuos nebegaliu nemokamai įeiti, panoraminis vaizdas nuo Barbakano, Baltojo tilto apylinkės, kur tinkamai įsikomponuoja Nacionalinė dailės galerija, dailūs senoviški plytiniai namai Čiurlionio g., viena kita bažnyčia… Pagelbėkit – kas Vilniuje dar liko gražaus?

1 komentaras

  1. nergyvenimo

    Bernardinų kapinės, namai ir apleistas sodas prie Subačiaus gatvės, Vilnelė tolyn nuo Galeros, bet artyn Belmonto, Žvėryno pakraščiai 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*