Apie Seulą – po poros dienų, kai būsiu daugiau pamačiusi. Kol kas – mintimis į Lietuvą. Kolega tinklaraštininkas atkreipė dėmesį į šią šlykščią duonos reklamą. Negana to, kad tankai ant pakuotės, dar yra vos vos rasistinė užuomina (tarsi pasiteisinimas už tamsų gymį – kas čia per nesąmonė?) ir neva šmaikštus priminimas apie Sankt Peterburgo badmetį išgyvenusias žmogas.
Badas Sankt Peterburge per praėjusį amžių kilo net du kartus: po revoliucijos ir per Leningrado apgultį Antrojo pasaulinio karo eigoje. Per antrąjį mirė dešimtys tūkstančių žmonių. Jei manote, kad nieko tokio iš šių kančių pasišaipyti ir pasidaryti PR, galima ir susieti ir taip: mane ši reklama žeidžia ne tik kaip žmogaus teisių aktyvistę, bet ir kaip vienos iš išgyvenusiųjų pirmąjį S.Peterburgo badmetį palikuonę, nors duonos reklama mini ir ne tą patį įvykį. Po revoliucijos buvo fanatiškai naikinamas „buržujų“ turtas, įskaitant maisto sandėlius. Apimtos įkarščio, revoliucionierės nepagalvojo, kaip maitinsis miesto gyventojos. Peterburgietėms teko valgyti medžių žievę ir gatvės kates. Nei vienas, nei kitas karas nebuvo į jo verpetą įtrauktų civilių pasirinkimas. Tikiu, kad Antrojo pasaulinio karo aukų šeimoms anaiptol nemiela skaityti apie neva puikią savo giminaičių dietą.
Tragedijos, kuri daugelį įstūmia į tokį išsekimą ir desperaciją, kad atima elementarų žmogiškumą, nėra egzotiškas juokelis. Iš vienos pažįstamos, turinčios giminaičių S.Peterburge, girdėjau istorijų apie per antrąjį badmetį klestėjusį kanibalizmą. Maisto šaltinius galėjo užsitikrinti tik tos, kas dirbo maisto fabrikuose, kepyklose ir pan. Kaip kad ir piktinasi kolega tinklaraštininkas Maumaz, negalima žmogų tragedijos taip supakuoti ir privynioti prie produkto. Tarsi pašaipiai rodant pirštu: pasaulio istorijoje mes čia, o jūs ten, mes galime apsivalgyti, o jūs graužėte žievę ir džiaugėtės gavusios juodos duonos.
Galite sakyti, kad tai rodo kartų kaitą. Auga žmogos, kurioms jau ir Antrojo pasaulinio karo istorijos – ne skausmingas tiesiogiai girdėtas palikimas, o egzotiška istorija… Žinau ir Izraely žmogų, kurios linksminasi vakarėliuose su nacių atributika, o Lietuvoje buvo įkurtas tas makabriškas KGB parkas… Gyva ir skausminga atmintis ilgainiui išties gali virsti Disneyland’u. Galbūt sunku to išvengti, juolab kai vis mažėja gyvų liudininkų. Tačiau manau, kad visos ir visi, kam rūpi elementarus žmogiškumas ir pagarbi atmintis, turėtų pasmerkti tokį tyčiojimąsi ir praplėsti boikotuojamų produktų sąrašus. Tai nėra šmaikšti egzotiška detalė. Nieko juokingo kalbėti apie maistingą bei vitaminingą skurstančių ir badaujančių žmogų dietą. Nieko kūrybingo šiais apsiėdimo laikais siūlyti tokius „sovietinės autentikos“ elementus. Čia tiesiog pasidarbavo labai, labai netikusios PRščikės.