Ne tik Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje yra tokių temų, apie kurias diskutuojant faktai nustumiami į šoną – jais tarsi niekas neabejoja, – užtat dėl interpretacijų visi gali ginčytis iki nukritimo. Blogiau pasidaro, kai jos sulimpa su svarbiomis temomis, kuriose reikia išsiaiškinti faktus ir dėl jų sutarti. Tokie sulipimai gali diskredituoti pastangas išsiaiškinti ir viešai aptarti faktus, į nepatogią padėtį pastatyti su jais dirbančius, ir pakurstyti emocingus „apsišaudymus“. Deja, vienu tokių kompleksinių lipdinių tampa diskusija apie Holokausto istoriją ir atmintį Lietuvoje. Ir debatai, pavadino kas visą Lietuvą „žydšaudžių tauta“ ar nepavadino, teisingai ar neteisingai prisiimama atsakomybė ir mokoma apie istoriją, susipina su faktų ir detalių ieškojimu. Neseniai „nacių medžiotojas“ Efraim’as Zuroff’as parašė štai tokį liepsningą pareiškimą. Tekste jis Lietuvą lygina su bibliniu Sodomos miestu:
When Avraham Avinu came to plead with G-d to spare Sodom, he gave up after realizing that the city did not even have ten righteous residents. The same, unfortunately, applies to contemporary Lithuania, when it comes to Holocaust-related issues.
Prie šio pareiškimo dar sugrįšiu. E.Zuroff’as yra tapęs itin dažnų viešų puolimų taikiniu, ir jo pasisakymais paradoksaliai linkstama grįsti savo stereotipus. Netgi žmogaus teises ginti įsipareigojusi Lietuvos žmogaus teisių asociacija, gimusi iš Perestrojkos laikais susiformavusio Helsinio komiteto, įrodinėja, kad E.Zuroff’o pareiškimai provokuoja „adekvačią reakciją“, skatinančią kalbėti apie „žydų tautybės piliečių“ nusikaltimus. Griebiamasi iš lūpų į lūpas einančio teiginio: „the Director of Simon Wiesenthal Center – E. Zuroff – refers to the Lithuanians as “the nation of Jew-shoothers”.“Šis argumentas visada pasitelkiamas, puolant į gynybinę padėtį, siekiant pateisinti, kodėl Lietuvoje daroma ar nedaroma viena ar kita. Reikėtų vieną kartą tai baigti. Deja, neturiu laiko kapstyti visų pagrindinių dienraščių archyvus, bet, nepatvirtintomis mano žiniomis (buvau labai jauna ir nelabai, tiesą sakant, domėjausi šiais klausimais), šis argumentas Lietuvos spaudoje pasirodė maždaug prieš 12-14 metų. Tačiau, kiek pamenu, apie „žydšaudžius“ bylojo ne E.Zuroff’as, o žinios iš Holokausto muziejaus Vašingtone. Plačiai pagarsėjo atvejis, kai šiame muziejuje buvo eksponuojamas iškraipytas Lietuvos himnas, kur šaliai siunčiami daugybiniai prakeikimai. Tačiau paprastai buvo pamirštama pridurti, kad „žydšaudžių“ ir kiti menkinami apibūdinimai pasirodė eksponatuose, geto kalinių ir mirtininkų kūryboje, o ne paties muziejaus pareiškimuose. Jei turite nuorodų ar citatų, kur kokia nors oficiali institucija ar viešasis asmuo (politikas, tyrinėtojas) viešai pavadino lietuvius „žydšaudžių tauta“, pasidalykite ir aptarsime. Kiek esu skaičiusi, nesu užtikusi, kad E.Zuroff’as vartotų tokią frazę, tad parodykite, jei klystu.
E.Zuroff’as turi tam tikras pareigas ir įvykius komentuoja savo kompetencijos ribose. Jo pasisakymai dažnai „pasūdyti“, bet, ypač atlikusi interviu su juo, suprantu, kad jam tiesiog būdingas tam tikro kampo jautrumas, išplaukiantis iš to, į ką jis yra įsigilinęs. Panašiai kolonializmo istorikai ir postkolonializmo antropologai, žinodami istorijos žiaurumą ir jos paveiktos dabarties beviltiškumą, gali spaudoje emocingai pavadinti europiečius „savanaudiškais kraugeriais“ ar pan. Lygiai taip pat iš nemažai kairiųjų sklinda pagieža JAV kaip valstybei, kai jie gilinasi, tokius žiaurumus vykdo JAV valdžia, armija ar korporacijos. Tuo anaiptol nebandau pasakyti, kad pyktis yra adekvatus ar kur nors veda, bet reikia visada stengtis įsigilinti, iš kur jis kyla, suskaidyti jį ir jau tada ieškoti, kokiais argumentais atsakyti, jei yra toks poreikis. Man bendravimas su įvairiais žmonėmis visada yra vertybė, ir jau tikrai vertingesnis nei galimybė jaustis teisingai ir „fainai“ panašiems į mane. Dėl šių priežasčių džiaugiuosi padariusi interviu su E.Zuroff’u, suteikusi jam ir galimybę, ir iššūkį tiesiogiai kreiptis į Lietuvos publiką, priimant ją kaip pašnekovą, o ne pokalbio objektą, net ir po to, kai perskaičiau šį palyginimą su Sodoma. Lygiai taip pat norėčiau tikėtis, kad ir jis paanalizuos, iš kur visuomenėje palaikymas tai vėžlio pozai, į kurią pereinama, vos paminimas Holokaustas. Kartu viliuosi, kad visuomenė per mano interviu pamatė jį truputį kitokį, žmogiškesnį, su savo jautrumu, įžvalgomis ir ribotumais. Jeigu nė viena iš šių galimybių neišsipildė ir visi liko prie savo stereotipų, ką gi, padariau, ką galėjau.
Tačiau palyginimas su Sodoma, mano nuomone, labai įžeidžiantis ir destruktyvus. Galbūt jis taiko itin griežtus teisuolio standartus, į kuriuos neįtelpa niekas, kieno nuomonė kitokia bent vienu iš jam rūpimų klausimų. Tačiau šiuo palyginimu, taip apipintu religinėmis nuorodomis, siekiant sustiprinti emocinį efektą, E.Zuroff’as padarė retorinę klaidą. Iki šiol jis visada galėjo atsikirsti, kad niekada nėra daręs nuorodų į tautą/ visuomenę. Čia jis tai daro. Turiu pagrindo manyti, kad jam nežinomi miestų ir miestelių švietėjai apie Holokaustą, įvairūs aktyvistai, pasisakę prieš neonacionalizmo toleravimą. Kai kartą kelis jam paminėjau, sakė negirdėjęs tokių. Vėlgi, jo kompetencijos ribose jam rūpi, kaip veikia valdžia ir galios struktūros (ypač teismai), kas daro įtaką politikai, o ne kas vyksta „masėse“. Todėl jis gali lengvai atsikirsti, kad švietėjų ir aktyvistų veikla – ne pagrindas nurašyti E.Zuroff’o kritiką valdžios ir viešojo sektoriaus sistemų (ypač mokyklų) veiksmams ar neveiklumui. Galėdavo. Iki šiol E.Zuroff’as daugiausiai būtent ir kritikavo galios struktūras, o dabar teigia, kad dešimties teisuolių nesurastum visoje visuomenėje. Todėl, galima vesti paralelę, ta visuomenė pati kalta, jei, sąsajoje su šiuo klausimu, jai nutiks kas bloga (kas, nedetalizuota, bet tikėtina, kad turima galvoje prasta tarptautinė reputacija, kritika, galbūt net tam tikros sankcijos. E.Zuroff’as vis viešai stebisi, kodėl JAV vyriausybė nieko nesako apie Lietuvą ir Holokaustą). Nors ir nevartoja lyg buliui raudonas skuduras Lietuvoje veikiančio „žydšaudžių“ termino, jis dabar sudaro sąlygas pasitvirtinti stereotipus apie jį: taip, jis turįs kažką prieš visą Lietuvos visuomenę. Manau, kad jei E.Zuroff’as iš tiesų siekia pokyčių, tai šiuo pareiškimu padarė klaidą, paspęsdamas sau spąstus, užuot laikęsis faktų, kuriuos išmano.
Comments 20
INFORMACIJA: Jau įrodyta, kad lietuviai niekad nedalyvavo jokiose akcijose prieš žydus.ŠMEŽIANČIĄ LIETUVIUS dezinformaciją platina, nuotraukas padirbinėjo, dokumentus klastojo NKVD-KGB ir naciai(žiūr.internete Irena Tumavičiūtė, ” Lietuvių šmeištas..” ).Bolševikinės Rusijos vadovybė Kremliuje, 80 proc. NKVD, 50 proc.žydų tautybės ” vadovai” organizavo ir vykdė lietuvių, ukrainiečių(HOLODOMO
R)genocidą, Katynės žudynes…Arvydas Damijonaitis, žydų gelbėtojos vaikaitis
Japonas Sugihara, tik gavęs Lietuvos Konsulato Vilniuje VIZAS žydams,galėjo padėti jiems išvykti.Todėl didžiausą dėkingumą šitoje Sugiharos labdaringoje akcijoje žydai turėtų pareikšti Lietuvos Konsulatui Vilniuje.Kodėl žydai dėkingi tik Sugiharai?Negraži, nedėkinga lietuviams istorija.Matomai šmeižti lietuvius pelningesnis biznis( iš žydų kančios pelnosi žydai,Norman Finkelstein)..ARVYDAS DAMIJONAITIS.žydų gelbėtojos vaikaitis
INFORMACIJA: Tremtiniai,politiniai kaliniai ,pradeda suprasti,kad ne komunizmas darė nusikaltimus,o žudikų imperijos NKVD-KGB žydiškos struktūros..,Žydai yra globalistinė,pasaulinė valdžia,jie laimėjo 2 pasaulinį karą…Japonų tragedijos dideli mastai,nes jie sugrūsti,tirštai gyvena seisminėje teritorijoje.Japonų šiaurės žemės,Kurilų salas (beja,esančias USA pašonėje) žydas Ruzveltas,Stalinas,Čerčilis atidavė Rusijos žydams…Japonija su Rusija nėra pasirašiusi taikos sutarties,tebėra karo stovis….Apie 40 milijonų Rusijos gyventojų turi bent ketvirtį žydiško kraujo,visi aukšti partiniai funkcionieriai privalėjo turėti žydes žmonas..Lietuvoje visi aukšti kolaborantai,strybai turėdavo žydes žmonas…Rusijoje žydų rankose yra mokslas,menas,bankai.. Teko skaityti paskaitas Maskvos Mokslų akademijoje,visi akademikai, kurie mane kviesdavo -žydai..Ši informacija svarbi pritraukiant HOLOKAUSTĄ patyrusius žydus padėti mums priversti Rusija sumokėti kompensaciją lietuviams už genocidinius nusikaltimus…Arvydas Damijonaitis,žydų gelbėtojos vaikaitis
Author
@kazys:
Gerbiamas skaitytojau, įstatymų ir etinių normų laikytis privalote nepriklausomai nuo to, ką pasaulyje daro vieni ar kiti žydų etnokonfesinės tapatybės asmenys.
Aš gimiau, kai žydų niekas niekur nebešaudė, tačiau saugumo represiniuose organuose dirbo žydų tautybės asmenys, kurie medžiojo kiekvieną antitarybinę laisvesnę mintį ir jos reiškėjus. Rainių žudiko Dušanskio Izraelis nesiteikė Lietuvai grąžinti teismui, savas, nors nužudė vienas daugiau, nei Zurofo surasti tariami žydšaudžiai. Ir šiandien Mosado agentai nužudo daugiau laisvaminčių, nepriklausomai nuo tautybės. O laivo su taikia misija apšaudymas? Žydai anaiptol nėra pasdaulio teisuoliai. Evangelijoje pasakyta, kad dievas teisuoliams nereikalingas, jis reikalingas nusidėlėjams, todėl Kristus ir apsireiškė žydų krašte. Sodoma ir Gomora patvirtinimas, kad žydų tautoje nuodėmės vyravo ir vyrauja. Ponui Zurofui galima tik pacituoti bibliją-Neteiskite kitų, nes patys būsite teisiami…
Author
Manau, panaudoti biblinį palyginimą – ne tas pats, kas apie Holokaustą rašyti, kad žydai buvo „neva nužudyti” ar vadinti jį legenda. Izraelis daug kur lyginamas ne tik su Gomora, bet ir su nacistine Vokietija, sionizmas – su fašizmu (vienas greitos google paieškos rezultatų – http://www.anarchija.lt/component/content/article/83-svietimas/28621-filmo-okupacija-101-taikinyje-fasizmo-pusbrolis-sionizmas.html). Bent jau aš tai tikrai niekur nesakiau, kad antisemitizmas pasaulyje pateisina tai, ką kraštutinė dešinė daro Izraelyje. Bet kartu kraštutinės dešinės veiksmai Izraelyje niekaip nepateisina antisemitizmo pasaulyje, juolab Holokausto neigimo. Kritika Izraelio politikai niekaip nesulyginama su Holokausto neigimu, ir nesuprantu, kodėl juos suplakate.
Esu gyvenusi Izraelyje, ten mačiau ir neįtikėtino įžūlumo diskriminaciją, ir fašistines grupuotes „in action”, bendravau su įvairių diskriminuojamų grupių atstovais, vietiniais kairiaisiais. Todėl diskriminacija, nacionalizmas ir t.t. Izraelyje man rūpi ir skaudina taip, kaip ir šitie reiškiniai Lietuvoje, nes, be kita ko, veikia man brangius žmones. Tačiau daugeliui kitų kairiųjų Lietuvoje pirmiausia rūpinasi savo aplinka, ir nacionalizmas, diskriminacija, neapykantos kurstymas ir t.t. Rusijoje, Izraelyje, JAV ir kitur jiems daug mažiau rūpi ar skatina pasisakyti nei tie patys reiškiniai Lietuvoje.
Tiesa, smagu, kad ir jūs pagaliau praregėjot ir supratote. Man tik truputį įdomu, kodėl nesiimate tokių aktyvių veiksmų (juk esate aktyvistė? ir dar lietuvė (?)), kaip, kad darėte anksčiau dėl to vieno sakinio, o teisinate (čia, matote, nieko baisaus – tik retorikos klaida. O Veide, matote, jau net vienas klaidingai redaguotas sakinys yra pasaulio pabaiga…). Ką veikia tie 7 ambasadoriai?
Ar Lietuvą lyginti su Sodoma yra OK? Normalu? Galima?
O jei koks Lietuvis įveltų tokią retorikos klaidą ir palygintų Izraelį su Gomora? Kas jam atsitiktų? Atleistų iš darbo? Sulauktų JAV sankcijų? Notos iš 7 ambasadorių? Repečkaitės ir aktyvistų pasmerkimo? Prokuratūros vizito?
Daiva, čia tiems, kuriems atrodo, kad Stalino nusikaltimai „mažesni” ar, kad tikras genocidas tai tik genocidas prieš vieną tautą, pamąstymui:
http://www.lrytas.lt/-12950249681293471418-brit%C5%B3-istorikas-s-s-montefiore-j-stalinas-med%C5%BEiodavo-putpeles-%C5%BEvejodavo-irkluodavo-o-vakarais-i%C5%A1maukdavo-per-daug-gruzini%C5%A1ko-vyno.htm
Author
@ Leo Lenox
Aš žinau, kas jaudinasi dėl mano ramybės ir saugumo. Tokios „žinios” nevertos to jaudinimosi.
„Nė neketinu atsidaryti pateiktos nuorodos, ir rekomenduoju savo artimiesiems, skaitantiems mano tinklaraštį, padaryti taip pat ir nesigadinti nervų.”
Ignorance loves company… Nenorite pati žinoti ir rekomenduojate kitiems nežinoti… Įspūdinga. Lenkiu galvą prieš jūsų autoritarinę mąstyseną.
Author
@ sniegas
Tarp žmonių, kurių nuomonės man svarbios, netapo. Ir toliau rašysiu savo bloge apie tai, ką manau esant neteisinga. Juokingiausia tai, kad parašiau apie dalyką, kuris buvo ir taip viešas („kabojo” internete), bet kalbate, lyg būčiau atskleidusi kažkokią paslaptį. Dėl „prisitaikėliškumo” kritiką priimu, bet ne iš Jūsų, o iš anarchistų, – išties, pačiame pirmame susijusiame įraše yra nuoroda į galiojantį Lietuvos Respublikos įstatymą, taigi galima referavimą į jį laikyti prisitaikymu prie to, kad BK yra toks straipsnis. Straipsnis netobulas, bet sveika, kad jis bus patestuotas.
Manau, „tautinis jaunimas” Jūsų minimu atveju taip pat įeitų į istoriją už lietuvių kalbos semantines vingrybes: nuorodos į internetinį tekstą įsidėjimu į tinklaraštį ir to teksto analizę vadinti „skundimu”, o redakcijos atsakomybės reikalavimą – „Orwello antiutopijų išpildymu” – nežinau, nežinau, turbūt blaivas nesuprasi… Man truputį priminė atvejį, kai kareivė Izraelyje nutekino žurnalistui medžiagą apie tai, kaip armija nesilaiko civilinės valdžios nurodymų, ir už tai buvo apkaltinta… šnipinėjimu, nes esą pateikti kažką žiniasklaidai – tai pateikti tai visiems priešams vienu metu: http://reider.wordpress.com/2010/04/08/rolling-anat-kamm-thread-indictment-english/
Poncijus Pilotas lygiai taip pat neįtarė, jog dėl vieno niekuo neišsiskiriančio “užstukalinimo“ jo vardas mažiausiai porai tūkstančių metų taps žinomas visam pasauliui.
Brendas “repečkaitė“ tapo lietuviškuoju Pavliko Morozovo sinonimu, vis dažniau pavartojamu interneto platybėse, todėl nuoširdžiai linkiu, kad po keliasdešimties metų šis žodis, tapęs bendriniu „skundiko“, „niekšo“, „prisitaikėlio“ sinonimu, didžiosiomis raidėmis būtų įrašytas Didžiajame Lietuvių Kalbos žodyne.
Author
@ sniegas
Štai kaip būna. 6 metus informuoji visuomenę apie daug svarbesnes temas poros tūkstančių tiražo laikraštyje, kartais prasimuši į šimtatūkstantinius portalus. Kažkas pasiskaito, pritaria arba nepritaria, pasikeičia geriausiu atveju tik nuomonės. Tačiau vieną kartą vos poros tūkstančių per mėnesį skaitomame tinklaraštyje iškeli mintį, kad tam tikras redakcijos, o paskui, paaiškėjus naujai informacijai, valstybės tarnautojo publikuotas tekstas galimai pažeidžia galiojančius LR įstatymus (kuriuos reiktų arba keisti, arba taikyti) ir, kas šiuo atveju dar svarbiau, žiniasklaidos etiką. Kadangi panašiai mano naujienų tarnybos vadovas, septyni ambasadoriai ir pulkas komentatorių, kadangi tą patį įskaito valstybės tarnautojo viršininkas ir prokuratūra, staiga šauni į neregėtas politinės įtakos aukštumas – imi „veikti” Lietuvos biurokratijos darbą ir įgyvendinti Orwello antiutopijas. Ne šiam konkursui, o metinei LogIn blogerių konferencijai reikėtų mane nominuoti ir į vadovėlius įrašyti apie tai, kaip „naujosios medijos” (šiuo atveju – mažas blogas) veikia visuomenės gyvenimą.
Nebūkit juokingi.
Nė neketinu atsidaryti pateiktos nuorodos, ir rekomenduoju savo artimiesiems, skaitantiems mano tinklaraštį, padaryti taip pat ir nesigadinti nervų. Jei jau aš tokia žvaigždė, tai galiu pareikšti: man nerūpi, ką mano „tautinis jaunimas”.
Na, apie faktus, kuriuos E. Zuroffas išmano (?), galima būtų pasiskaityti kur kas sveikesnio tono ir sveiku protu labiau pagrįstos kažkada (bent jau man – netikėtai) alfoje pasirodžiusios spausdintos diskusijos: http://www.alfa.lt/straipsnis/10372713/?Okupaciju.palikimo.nasta=2010-06-22_07-27. Beje, pasirodė ji kaip tik po straipsnio apie tą patį E. Zuroffą, pasirodžiusio cnn tinklapyje: http://edition.cnn.com/2010/WORLD/europe/06/03/lithuania.nazi.prosecutions/index.html?hpt=C1
Kuo toliau, tuo labiau man norisi E. Zuroff’ą tiesiog ignoruoti.
Beje, dar vienas įdomus straipsnis ta tema – man labai patiko JAV ambasadoriaus pozicija šiuo klausimu. Labai diplomatiška.
http://www.alfa.lt/straipsnis/10368927/?Per.CNN.Lietuvos.vardas.nuskambejo.kaip.piktybiniu.zydsaudziu.tautos=2010-06-04_18-02
Panele Repečkaite, nepamirškite balsuoti už save „2010 metų geriausio tolerasto“ konkurse, kadangi esate nominuota kategorijoje „Daiva 1984 Repečkaitė – už Džordžo Orwelo anti-utopijos pavertimą realybe“, tinklapyje http://tautosjaunimas.lt/news.php?extend.144
Aš padėjau Jums taškiuką, nes labai Jums pritariu, kad galvojančius kitaip nei privaloma reikia naikinti išvietėse!!!