Nors paraiškų į CEU pridavimo terminas nelaikiusiems anglų k. testo – jau kitą savaitę, turintys testą dar gali suskubti stotį į CEU – jų paraiškos priimamos iki kovo mėn. Daugiau info apie studijas – www.ceu.hu/academics/degrees, paraiška internetu – www.ceu.hu/admissions/apply, apie stipendijas – www.ceu.hu/admissions/financialaid.

Stipendijų galimybės yra tokios: pilna, dalinė, viso ar dalies mokesčio už mokslą dengimas. Vieša paslaptis, kad Rytų europiečiams dažniausiai teikiamos dalinės stipendijos, nors parašę labai aktualų projektą (kur reikia) ar galintys pademonstruoti labai gerus pažymius apdovanojami ir pilnomis. Patariu taip pat teikti paraišką alumnų stipendijai gauti. Kasmet elektroninėje paraiškoje daug pareiškėjų pažymi varnelę, kad jos nori, bet pamiršta prisegti atskirą motyvacinį laišką, todėl šią stipendiją laimėti nėra sunku. Ji teikiama ne pagal pažymius, o pagal visuomeninį aktyvumą ankstesniame universitete. Už šią stipendiją reikia truputį atidirbti, bet tai daugiau pliusas nei minusas.

Aš studijuodama gaudavau dalinę stipendiją, todėl alumnų stipendija beveik padvigubindavo mano kasmėnesines pajamas. Šių dviejų stipendijų Budapešte pragyventi užteko. Neužteks, jei negalite nė savaitės išgyventi be žuvies arba absoliučiai nemokate gamintis valgyti, bet prasisukti galima. Beje, doktorantams skiriamos labai dosnios stipendijos, parama vykti į konferencijas ir jas organizuoti, todėl tikrai verta pabandyti.

Didelę reikšmę stojant turi vadinamasis subjektyvusis faktorius – gebėjimas parodyti mąstymo sugebėjimus, rekomendacijos. Nežinau, ar yra kokia formulė, kuriuos studentus atrenka, tačiau, manau, nemažai lemia interviu antrame atrankos etape. Kai kuriose specialybėse testuojamas loginis mąstymas, kitose tik klausiama apie motyvaciją, idėjas. Manęs paklausė, kas mano mėgstamiausias politologas, ir aš labai sutrikau. Pasiruoškite tokiems klausimams. CEU mėgsta žmones, kurie yra ‘pasičiupę’ kažkokią temą ir konkrečiai apsibrėžę savo poziciją mokslų ‘lauke’.

Didžiausi CEU privalumai, mano nuomone, šie:

  • Universitetas suvokia, kad yra naujas ir besikuriantis, todėl eksperimentuoja ir leidžia eksperimentuoti. Daug laisvės pasirinkti temą, metodus, teorinę prieigą…
  • Su magistrantu elgiamasi kaip su pradedančiu mokslininku. Viena vertus, gali būti sunku vos atvykus galvoti apie magistrinio planą, kita vertus, studijos struktūruotos taip, kad kryptingai mąstantieji dosniai apdovanojami. Studentai skatinami visuose pasirinktuose kursuose rašto darbus rašyti tokius, kad galėtų juos panaudoti magistriniame.
  • Šauni studentų bendruomenė, kurioje verda gyvenimas. Veikia visokiausių būrelių, universitetas organizuoja įvairiausius renginius.
  • Universitetas tikrai padeda brautis pro vengriškos biurokratijos brūzgynus. Visiems kartu buvo užpildytos sveikatos draudimo kortelės, centralizuotai atidarytos ir uždarytos sąskaitos banke. Kai kurios studijų programos neturi vengriškos akreditacijos (jai gauti, pvz, turi būti tam tikras profesorių ir docentų skaičiaus santykis, kas labai nepalanku mažiems fakultetams), todėl neturėjome teisės į nuolaidas studentams. Po ilgų derybų su studentų sąjunga universitetas kompensavo visiems neakredituotiesiems nuolatinio bilieto kainos skirtumą.
  • Su dėstytojais galima užmegzti labai šiltus santykius, jie vėliau padės akademinėje karjeroje ir mielai parašys rekomendacijų, kur tik reikės. Kai savo magistrinio vadovo paprašiau nebepamenu kelintos rekomendacijos ir atsiprašiau, kad trukdau taip dažnai, jis atrašė, kad tai jo pareiga absolventams.

Kaip didžiausius minusus išskirčiau šiuos:

  • Kaip pasakė vienas pažįstamas, CEU surenka studentus iš neturtingesnių ar savo akademinę tradiciją dar tik kuriančių šalių ir pasiūlo jiems ‘truputį geresnį’ išsilavinimą ir sąlygas nei gimtosiose šalyse, tikėdamasis, kad jie bus amžinai dėkingi. Nors tai ne visur ir ne visai tiesa, jaučiasi tam tikras ‘chaltūrinimas’, pinigų taupymas, tikintis, kad praslys ir taip.
  • Universitetas veikia kaip fabrikas: vos atvykęs turi pradėti galvoti apie magistrinį, visus mokslo metus intensyviai studijuoti, parašyti magistrinį, apsiginti ir… dingti. Laiko suspaudimas tiesiog neįtikėtinas, daugeliui žmonių, kurie visko imasi labai nuoširdžiai, nebuvo nė kada atsikvėpti. Iš bendrabučio visi išmetami praėjus vos trims dienoms po išleistuvių, o mano diplomų įteikimas buvo kitą dieną po gynimo. Todėl besidomintiems miesto sociologija labai rekomenduoju po mano baigimo įkurtą dvimetę magistratūrą.
  • Truputį kartais erzina iš rėmėjų ateinanti retorika apie tai, kaip visas pasaulis žengia šlovingu rinkos ekonomikos ir demokratijos kūrimo keliu. Mano fakultetas – totali marksistų šutvė – turėjo nuo to imunitetą, bet panašu, kad daug kur kitur nedaug kas linkę abejoti šia aksioma (įskaitant vasaros mokyklas).

Manau, tikrai verta pabandyti, tad suskubkite.