Obama, Šapras, buržujų inercija

Esu grįžusi atostogoms į Lietuvą. Šįryt per radiją išgirdau primirštą dainą ir šyptelėjau sau: prieš daug metų 2PAC’as parašė šias eilutes:

And although it seems heaven sent
We ain’t ready, to see a black President

Prieš metus šios eilutės staiga prarado aktualumą. Nors Obama man šiaip nelabai patinka, ypač po savo planinės kalbos, reikia pripažinti, kad tam tikrame lygmenyje jo išrinkimas buvo didelis lūžis, parodęs, kad „būna ir taip“/ „galima ir taip“. Nieko pakenčiamesnio už jį kol kas JAV politika nepasiūlė.

O vakar su tėvais žiūrėjau žaidimą „Chorų karai“. Tai bene ausiai maloniausias iš visų televizinių muzikinių projektų. Tik vaizdą gerokai gadino jo vedėjas.

V.Šapranauskas yra pakenčiamas humoristas, bet prastas aktorius ir netikęs TV vedėjas. Nors kai kurie jo juokeliai, žinoma, juokingi, bet iš jo sklinda tokia arogancija, tarsi kiekvieną nusišnekėjimą žiūrovai atleistų – juk tai Šapras. Po indiškais motyvais bandžiusio padainuoti Panevėžio choro pasirodymo vedėjas solistei užmetė, kad jos „riebalas indiškas“ ir įsivaizdavo, kad juokinga. Tokių nusišnekėjimų buvo ir daugiau, bet šitą kažkaip įsiminiau labiausiai.

V.Šapranausko populiarumą užtikrina… jo populiarumas. Dėl populiarumo jį visur kviečia ir tai palaiko jo populiarumą. Girtas ar blaivas, juokingas ar nusišnekantis, jis televizijoms yra kaip tam tikras antpetis, kurį galima prisisegti ir juo pasididžiuoti. Tačiau šioje formoje turinio jau, ko gero, seniai neliko. Nesu mačiusi pirmųjų jo vaidmenų, turėjo kažkada būti neblogas aktorius, juk kažkur buvo pradžia. Tačiau štai prieš kokį dešimtmetį Kaune žiūrėjau mielą spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie„. Kai kurie aktoriai man buvo pažįstami iš serialų, bet jų „personažiškumu“ nebuvo pagrindo nė suabejoti. Jie buvo tais, kuo turėjo būti spektaklyje. Bet čia įžengė V.Šapranauskas ir sugadino visą spektaklį. Salėje kažkas pradėjo ploti, jis atsisuko į salę, ignoruodamas kitus personažus, ir, atrodė, visu savo kūnu gėrė iš salės sklindančias pasigėrėjimo bangas. Personažo nebuvo, buvo tik jį totaliai nužudęs V.Šapranauskas, kuris, be abejo, nenumatytas originalioje G.Kanovičiaus pjesėje. Vėliau, kai baigėsi spektaklis, žmonės santūriai plojo visiems geresniems aktoriams, bet tiesiog siautėjo, kai pradėjo maivytis iš televizijos jiems gerai pažįstamas Šapras. Galbūt iš tų laikų man ir liko kažkokia nuoskauda, kad jo pasirodymas sugadino šiaip man labai mielą spektaklį.

Nieko nepadarysi, jei užstalės juokeliai (ypač, kas neseniai Lietuvoje tapo televizijos mada, asmeniniai juokeliai su kitais aktoriais tema „va taip mes su jumis anądien…“) rezonuoja su kažkuo, ko trokšta žiūrovai. Bet ar tikrai trokšta? Ar Šapro fenomenas nėra tiesiog inercija, kurios niekas nesivargina sustabdyti, nes visiems patogu? Ką manote?

6 komentarai

  1. menion

    žodyje „užsikodavo“ priešdėlis „už“ yra gal kiek apgaulingas 😀 ar nereikėtų sakyti „pasikodavo“…

  2. Ieva V.

    Na, režisieriai savo aktoriams dažnai sako, kad eidami į televiziją pamirškite teatrą. Jis nėra blogas aktorius, kiek žinau iš vyresnių teatro mėgėjų (pati nesu mačius jo nei seniau, nei dabar teatro scenoje), tačiau… TV kills! 🙂

  3. Daiva Įrašo autorius(-ė)

    Puikioji: kad ta kita scena kartais nužudoma tos televizinės. TV žiūrovas nebūtinai panorės užeiti į teatrą, o va teatro mėgėjas gali ten ir nebesugrįžti.
    Milda: o aš maniau, kad jis užsikodavo…
    Dalia: mačiau spektaklį su L.Pobedonoscevu, tikrai buvo personažas, įsijautimas, kažkoks balansas tarp aktoriaus asmenybės ir pjesės autoriaus vizijos. Šapras to ne(be)moka.

  4. dalia

    manau, kad dalis žmonių eina dėl ir juokiasi nes (tai tie, su kuriais man nepakeliui). buvau Kazlo monospektaklyje. visiems baisiai patiko. indikatoriai: dziaugsmingai juokesi vos atejus i scena, plojo atsistoje. spektaklis buvo labai prastas. bet as maciau ir labai geru kazlo spektakliu. o siaip tai manau, kad gadina telikas aktorius, jie susabloneja, bet valgyt tai zmonems reikia. zodziu cia prasideda dvasiniu ir zemiskuju vertybiu kova.

  5. Milda

    Tau sugadino, o mano tėvai ėjo į tą spektaklį ir išvis jo nepamatė, nes Šapras prisigėrė :/ o dėl tv tai jo juokeliai prasti, bet geresni, negu visas kitas įprastas lietuviškas humoras, tai dėl to turbūt visiems juokinga. Gilesnių įžvalgų neturiu.

  6. puikioji

    dar savo ruožtu noriu paklausti: dalis žmonių ateina į teatrą dėl šapro ar kazlo, kuriuos pažino TV. Bet jie ateina į teatrą, ir atranda visai kitą sceną. Galbūt dalis ja susižavi ir grįžta jau paskui, kai per TV pažintų aktorių ten nėra. gal tai ir ne taip blogai?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*