Ar jums būna taip, kad kažkuri daina neatskiriamai susijusi tu konkrečiu gyvenimo periodu? Man taip dažnai būna. Pvz., dainos “La tortura” aš net nelabai mėgstu, bet visada šypsausi ją girdėdama, nes primena pirmąją kelionę į Japoniją.

O štai šios dvi Hikaru Utada’os dainos iš jos pilnai angliško albumo man yra kaspinėlis ant dovanos, kuri vadinosi “balandis Japonijoje”. Šių dainų nuolat klausydavo mano draugė, kai mokėsi.

Skanaus!