Pamintijimai apie krikščionybę

Vakar vienas atsitiktinis pašnekovas išsakė tokią mintį: „Tapti krikščioniu užtenka penkių minučių, o va tapti judėju reikia bent metų.“ Ta proga sumąsčiau idėją rinkti stereotipus apie krikščionybę (nes, šiaip ar taip, jau ir taip renku visokiausius stereotipus, kaip pastebėjote). Paprastai girdžiu tokias nuomones, kad krikščionys mėgsta viską drausti, kad laikosi viduramžiškų nuostatų, kad privalo susilaikyti nuo visų malonumų, dėl to labai kenčia ir yra pikti. Japonams krikščionybė – holivudinių atributų paradas, pavydėtina sistema, mokanti, kaip elegantiškai švęsti. Juk iš jos kilo Kalėdos, Šv. Valentino diena, vestuvės su balta suknele…Mane krikščionybė (labiau stačiatikybė ir katalikybė) žavi savo jusliškumu ir emociškumu. Tik pagalvokite apie mišias – garsiausi kompozitoriai kūrė savo šedevrus būtent joms, skamba iškilminga muzika, smilkalų kvapas kutena uoslę, profesionalus ir liaudiškas menas bando pradžiuginti regą (kai Ukrainoje lankėmės mažytėj cerkvėj su neįmanomai ryškiu interjeru, vienas suomis arogantiškai pareiškė: „Aš žinau, kaip vadinasi šitas meno stilius, tai – kičas“. O man atrodė didžiausia nesąmonė bandyti šitą liaudišką kūrinį pritempti prie kažkokių privalomų akademinio meno kanonų), privalomi, kartu su visais atliekami judesiai padeda pasinerti į ritmą, o galiausiai pastimuliuojamas ir skonio pojūtis.

Krikščionybė, kaip aš ją matau, buvo savo kontekste novatoriška savo surrealiais teiginiais ir ekstremalaus etiškumo reikalavimais, o ne racionaliais pasaulio aiškinimais. Tokia, kaip teigiama, buvo Jėzaus asmenybė – reikalaujanti neįmanomo, surreali, šėlstanti. Idėjų sistema buvo pilna teiginių, pagal kuriuos neįmanoma organizuoti visuomenės ar netgi joje gyventi. Pati asmenybė ir idėjos buvo kažkas anapus šios žemės su jos dėsniais ir logika – po tūkstančių metų modernūs menininkai atrado panašų polėkį. Taigi ši religija nebuvo, mano įsivaizdavimu, kvietimas (per)interpretuoti, paaiškinti pasaulį (jo atsiradimą, funkcionavimo dėsnius, visuomenės principus…), ką jau sėkmingai darė kitos religijos ir ideologijos. Tai buvo kvietimas įsisukti į šitą srautą, jame dalyvauti taip radikaliai, kad šiomis dienomis už tai uždarytų į beprotnamį, anomis – nužudytų, kad netvirkintų visuomenės. Tai – radikalaus individualizmo (provokuojančio, maištingo ir antisocialaus) ir kartu intensyvaus bendruomeniškumo sintezė. Kai ateistas/ė provokuodama/s klausia krikščionio/ės: „Ar tiki, kad Jėzus buvo nekaltai pradėtas, kad vaikščiojo ant vandens, prisikėlė?“, ji/s turi galvoje „ar protu priimi šiuos absurdiškus teiginius“. Reikėtų atsakyti ne „priimu“, o „dalyvauju“. Kodėl negali po ledinį vandenyną vaikščioti baltas dramblys iki išprotėjimo ilgomis voro kojomis? Kodėl negali kažkas vaikščioti po vandenį? Ir kuo čia dėtas protas? Juk yra, kas juo užsiima, dubliuoti nebūtina.

Tai ne, kai kurie vis tiek bando įvesti kažkokio moksliškumo, įkalinančio rimtumo, privalomumo… Pavyzdžiui, tas pasipriešinimas prieš evolucijos teorijos dėstymą JAV – tarsi tai būtų religiškai svarbu… Sakyčiau, jų teisė, nebūtina varžyti interpretacijų laisvės, jei tik ta politika nenusileistų ant kiekvieno iš mūsų su tuo graudžiu rimtumu. „Europos Sąjunga, grįsta krikščioniškomis vertybėmis“, „vertybių sugrąžinimas, reikalaujantis, kad valstybė įstatymais ‘gintų’ šeimą nuo naujųjų laikų nedorybių“, etc. – nelabai suprantu, kuo tai siejasi su surrealistiniu polėkiu, apie kurį rašiau anksčiau (galite sakyti, kad tai tik mano stereotipas). Norėčiau naujam ES prezidentui, italų pietautojams su valdžia ir lietuvių pusryčiautojams su prezidentu palinkėti penkių emocingų atsivertimo minučių.

Kita vertus, man ne mažiau patinka, pvz., bičiulio Algio kartais man atskleidžiami kvakerių etiško verslo, etiškų organizacijų ir pan. principai. Tai – kita vizija. Protestantiška, sušukuota, racionalizuota. Puiku, kai padeda žmonėms gyventi. Tačiau manyčiau, viena yra tai, kaip žmonės bando kartu gyventi religijoje, kažką kartu organizuoti ir aiškinti(s), o kita – kaip jie religijoje švenčia, kaip emociškai išgyvena tam tikrus surrealius vaizdinius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*