Mėnuo Izraelyje

Prieš mėnesį išlindau iš patalų ir, negalėdama atsidžiaugti saule, jūros artumu ir smagia atmosfera, lyg natūralų dopingą pumpavau sau mintis: „Kaip man čia patiks…“ Praėjus mėnesiui, galiu pasakyti, kad kai kurie stereotipai ir pradiniai įspūdžiai žlugo, kai kurie dalykai atsiskleidė visiškai kitaip.

Visų pirma, nepasitvirtino mano iš anksto susidarytas izraeliečių kaip labai smalsių ir draugiškų žmonių įvaizdis. Gal dėl to, kad Tel Avivas – didelis ir margas miestas. Kai susipažįstu su naujais žmonėmis, jie paprastai paklausia penkis standartinius klausimus („Iš kur tu?“, „Ką veiki Izraelyje?“, „Ką studijuoji?“, „Kiek laiko čia pabūsi?“, „Ar tu žydė?“) ir bėga toliau su savo chebra plepėti hebrajiškai. Svarstau idėją pasidaryti kortelių su atsakymais į šiuos standartinius klausimus ir provokuojamai paduoti susipažįstant. Kartą, atsakiusi tris pirmus klausimus, pabandžiau paprovokuoti: „Žinau, kad dabar paklausi, kiek laiko aš čia būsiu ir ar aš žydė.“ Pašnekovas sutriko: „Oi ne, paskutinis klausimas man visai nerūpi…“

Man atrodo, izraeliečiai nesusimąsto apie tai, kaip jie braižo ribas. Iš principo nieko fundamentaliai bloga, kad jie nori sutiktus žmones padėti ant kažkurios lentynos, tiesiog tai savotiškas kultūrinis šokas kiekvienam europiečiui. Apie kilmę klausia ne tik žydai, bet ir kiti čia gyvenantys asmenys. Taip jie pasitikrina, ar esi skirtingoj lentynoj nuo jų, kokie tavo šansai čia pasilikti ir koks ryšys su šita valstybe. Tai primena Japonijos filipiniečių klausinėjimą, kokią vizą turi. Izraelyje kilmė yra viza.

Vakar sutiktas pusiau turkų kilmės danas pasakojo, kad dėliojimas į lentynas būdingas religingoms visuomenėms. Sužinoję jo kilmę, izraeliečiai ir įvairių šalių arabai vis klausinėjo, ar jis krikščionis, ar musulmonas. Anot šio keliautojo, blogiausia, ką gali atsakyti į šį klausimą arabų šalyse, tai kad esi ateistas. Krikščionis jie gerbia, bet apie ateistus turi tokį stereotipą, kad šiems nėra jokių moralinių standartų.

Prisimenu, Erasmuse irgi buvo panašiai su standartiniais klausimais (na, žinoma, išskyrus etnokonfesinę tapatybę). Ten buvo dėliojama į lentynėles pagal Europos regionus. Tačiau ten visi buvo užsieniečiai, todėl klausinėjimas buvo simetriškas. Čia aš neturiu apie ką jų analogiškai kvosti, geriausiu atveju galiu paklausti, kuo užsiima gyvenime, ar užaugo Tel Avive, iš kur kilusi jų šeima (tiesa, šito pirmomis pokalbio minutėmis klausti nedrįstu).

Kitas dalykas, ką čia pastebėjau per mėnesį, tai neįtikėtinas rusakalbių solidarumas. Kalbėdama rusiškai, gavau magaryčių turguje, lengviau prasibroviau pro medicininės biurokratijos raizgalynus, taip pat gavau mikropagalbos su telefonu ir pan. Rusiškai kalbu banke, kai kuriose parduotuvėse. Kai rusiškai kalbėjau batų parduotuvėje, pardavėja davė man gerų patarimų ir surado tokias basutes, apie kokias ilgą laiką svajojau. Na, gal būtų padariusi tą patį ir angliškai, nežinau. Bet man toks jausmas, kad aš jiems primenu juos pačius, kai ką tik atvyko į Izraelį ir turėjo susigaudyti šioje egzotiškoje aplinkoje. Jei kalbėčiau rusiškai Eilate (pagrindiniam kurorte), manytų, kad esu turistė, tai tikriausiai būtų kitaip. Dar nebuvau ten, bet sako, kad tuntai rusų turistų.

Mano draugų ratas: budapeštiečių draugų draugas, geros pažįstamos iš Lietuvos draugas (gimęs Rusijoje), korėjietė doktorantė, dabartinis butokas ir jo mergina, Vilniuje sutikta lenkė doktorantė, dvi merginos iš hebrajų kalbos mokyklos (iš Naujosios Zelandijos ir Kazachstano) ir pora žmonių iš CouchSurfingo bendruomenės. Susirasti naujų draugų labai sunku, nes žmonės, kuriuos sutinku, gyvena visiškai kitokiais dalykais. Jų nepakviesi paklaidžioti po miestą, patyrinėti įdomius rajonus, paieškoti vietų pasikultūrinti, nes šiokiadieniais jie užsiėmę, o savaitgaliais eina „out“ į gerai pažįstamas vietas su gerai pažįstamais žmonėmis. Dėl to truputį liūdna. Galima užsiregistruoti į kažkokį užsieniečių studentų klubą. Šis malonumas mokamas. Esu prieš tokį verslavimą, net jei turėčiau daug pinigų.

Bėgsiu laukan, nes kai toks gražus oras, nusikaltimas sėdėti namie, reikia prie jūros traukti. Daugiau parašysiu vėliau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*