Medikobiurokratija

Vakar gydytojai (primenu: esu registruota valstybinėje įstaigoje) pasakiau, kad panešiojus sunkią kuprinę pastaruoju metu skauda klubo sąnarį. Į tai ji atsakė: „O ką, pamiršai, kad tavo stuburas pakrypęs?“ Porą kartų mirktelėjusi iš netikėtumo, pabandžiau mandagiai pasakyti, jog iš šio teiginio logiškai seka, kad reikėtų gydyti. Į tai ji atsakė, kad poliklinikoje tokios paslaugos neteikiamos, turiu ieškoti pati.

Iki šiol neatpratau stebėtis tokiu cinizmu. Pagal jos logiką išeina, kad turiu dvi išeitis: 1) lietuviška išeitis – pasikarti, nes su amžium sveikata tik blogės, 2) buržujiška išeitis – eiti į privačią kliniką, susimokėti ir gauti paslaugas. Nesuprantu, ką daro žmonės, kurie neturi pinigų ne tik gydytis privačiose klinikose, bet ir „pagarbaus“ kyšio gydytojams nupirkti? Nejaugi valstybinės įstaigos reikalingos tik tam, kad pasakytų žmogui „tu sergi“, ką žmogus ir pats žino, ir pasiųstų kuo toliau?

1 komentaras

  1. Dalia

    Dar blogiau kai valstybine medicina zmones …prievartauja , uzdaro ir kankina – turiu omeny psichiatrines istaigas, ypac PENSIONATUS – ten tebevespatauja Feliksas Zigmundovicius su visa sovieitiniu iskrypeliu gauja, ir ten patekes zmogus visiskai bejegis. Valdziai patinka tokia vergiska nuo sovietmecio psichiaatru plejada, ideliai vykdanti zmoniu anuliavimo is visuomenes nurodymus. Estijoje po desovietizacijos problema lyg ir isspesta, deja, tik ne Lietuovje…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*