Praėjusią savaitę su kolegomis parašėme tokį straipsnį, kuriame per mums žinomos srities prizmę pabandėme pažvelgti į vidurinių mokyklų valdymą ir pateikti konstruktyvių pasiūlymų. Žinoma, jokiu būdu nepretenduojame į panacėjos atradėjus, o pradėję aptarinėti patyčių problemą pasijutome bejėgiai. Daugelis šaunių, labai protingų ir sėkmingų žmonių, kuriuos pažįstame, mokykloje patyrė patyčias. Joms išnaikinti neužteks nei įmantrios metodikos, nei, žinoma, sankcijų. Bet verkti, kad polinkis į patyčias yra visuomenės atspindys ar atsinešamas iš šeimos ir toliau nieko nedaryti irgi neleistina.