Lietuviškos reklamos subtilybės

Žmogaus teisių festivalis, atvežantis tikriausiai neblogų filmų, eina koja kojon su primityvia ir šlykščia reklama. Nepaisant to, kad teoriškai festivalis, organizuojamas Žmogaus teisių instituto ir pramušęs Europos Komisijos babkių (užtai vakar gavom valgyt ir koncertavo Hokšila su grupe. Hokšila man nepatinka, o jo muzikantai – patinka, bet čia lyrinis nukrypimas), tarsi ir turėtų skatinti pagarbą, jautrumą ir stereotipų laužymą, bet savo paties reklamose propaguoja vieną labiausiai paplitusių globalių stereotipų: blogas arba kvailas žmogus būtinai yra apkūnus. Be kita ko jis dar turi „provincialų“ vardą, o reklama gale ragina: „Nebūk Juozas“. Tarsi tai būtų kažkokia bendrinė etiketė (plg. „nebūk Veronika“ būtų nuoroda į „Paskenduolę“, o čia į ką?)… Dar betrūksta antros reklamos dalies, kurioje lieknas ir stilingai apsirengęs koks nors Deivis būtų visiems labai geras ir tolerantiškas. Dar tik belieka stebėtis, kad Juozo plaukai ne tamsūs, prisimenant mano vokiečių kalbos vadovėlius, kur prie naujai mokomų žodžių „liūdnas“ ar „piktas“ būdavo papilkėjusio veido tamsiaplaukė mergaitė, o prie „linksmas“ ir „geras“ – raudonskruostė blondinė. Kita vertus, labai lietuviškas linų-pelenų tipažas gal reklamos kūrėjams pasirodė ksenofobiškesnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*